[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Dvidešimt pirmas skyrius

--------------------------------------------- 

Lėtai žingsniavau keliuku vedančiu link to suoliuko prie kurio pirmą kartą susitikome. Nežinau kodėl, bet jaučiau, kad jis ten.
Ir iš tiesų po kelių minučių išvydau Ni šviesius plaukus.

--------------------------------------------

Priėjus atsisėdau šalia.

    - Kristina, - maniau, kad jis manęs nepastebėjo. - Aš turiu tau viską papasakot.

    - Taip, turėtum. - Tariau su sarkazmu.

    - Iš pradžių aš tikrai tavęs nemylėjau, vėliau tu dingai iš mano gyvenimo ir aš buvau sunerimęs, bet po kelių dienų paprasčiausiai viską pamiršau, priešingai nei Eleanor. Ji vienintelė man primine tave, Kristina.  - Jo balse tikrai girdėjau skausmą.

Stebėjau jo veiksmus, šviesiaplaukio skruostai buvo įgavę švelnią rausvą spalvą, o akys praradusios savo tikrą spalvą.

      - Tą dieną kai tu su merginomis pasirodei koncerte, prisimeni? - Linktelėjau, gerklėje buvo didelis gumulas neleidžiantis man kalbėti. - Manyje kažkas pasikeitė. Aš  tave įsimylėjau. -  Vaikino akys susitiko su manosiomis. - Vadybinkai liepė susirast bet kokią merginą, tiesiog, kad nebebūčiau vienas ir tada tu buvai puiki proga, padariau klaidą jiems pasakydamas,  kad tavęs nemyliu, bet aš labai bijojau, kad jie prištaraus mūsų tikriems santykiams ir lieps išsiskirti. Vėliau El išgirdo tą pokalbį ir įrašė. Kristina, aš tave tikrai myliu. Prašau, atleisk man.

Rankomis prisidengiau veidą. Nežinojau ką jam sakyti. Buvau pasimetus, sutrikus ir susigėdus?! Tada tikrai nemaniau, kad jis mane mylėjo, o norėdamas apsaugoti mūsų draugystę melavo.

     - Suprantu tai skamba tikrai neįkėtinai, bet ... patikėk manim, parašau...

Perbraukiau ranka per plaukus. Atsistojau, jis taip pat. Pastebėjau jog jo rankos šiek tiek dreba, kaip ir manosios. Stovėjau prieš jį, tuo met žengiau vieną žingsnį į priekį ir mus skyrė mažas tarpelis. Mane lyg kokia didžiulė trauka traukė prie jo.

Delnais suėmiau jo veidą ir savomis lūpomis prisiliečiau prie jo, rankas sudėjau ant pečių. Netrukus pajaučiau, kaip jo rankos apsiveja  liemenį, mano viena koja šiek tiek pakyla į viršų , o po  dar kelių akimirkų mano šiltą skruostą paliečia snaigė. 

Vajetau, tai mano pirmas, išsvajotas bučinys, aš jaučiu kad Niall mane myli. Visiškai kitaip nei buvo su Džeimsu. 

   - Myliu tave.- Sušnibždėjau jam į lūpas.

   - Tu pati nuostabiausia, - jo veide švietė šypsena, akys spindėjo savo nuostabia, žydra spalva. - Paskutinėmis akimirkomis nebetikėjau, kad atleisi. - Šnibždėjo.

   - Kalėdos stebuklų metas. - Nusijuokiau.
   - O kur tavo daiktai? Negi atskridai be jų? - Susiraukė.
    - Bute. - Ramiai atsakiau.
Snaigės leidosi ant mano ir Niall galvų tačiau mes nekreipėm į tai dėmesio. Buvom per daug laimingi.
      - Kokiam dar bute? - Jo akys skverbėsi į manąsias.
       - Pagal mainų programą atsidūriau Londone, tad teko kažkur apsistoti, taigi išsinuomavau butą.

    - Tu patekai į mainų programos dalyvius?

   - Aha, o blogai? - Truputį sutrikau, nes jo balso tonas buvo labai jau dalykiškas.

    - Ne, tai puiku! Aš sakiau, kad tu pati geriausia! - Pakėlė ir kelis kartus apsukęs pabučiavo nosies galiuką.

     - Ša, nerėk taip,- tariau juokdamasi.- Visas miestas skamba.