[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Dvidešimt devintas skyrius

--------------------------------------
- Labai dėl jūsų džiaugiuosi. Ji tikra gražuolė, - nueidama apsiašarojusi suvebleno mergina.
Nusišypsojau ir pabučiavau Kristiną, ji per miegus taip pat šyptelėjo.

--------------------------------------
Lėktuvui nusileidus mergina prabudo, prieš tai kai aš sugrūdau raštelį į kelnių kišenę, kad ji jo nepastebėtų.
- Jau nusileidome? - Mergina pakėlė galvą ir medžiagą dengenčią nedidelį lėktuvo langelį.
- Taip, meile. - Ranka pasitryniau petį ir pabučiavau jos smilkinį, o ji man atsakė plačia šypsena.
Pledą atidavėm stiuardesei ir susirinkę visus daiktus išlipom iš lėktuvo, kartu su visais.
Susikibę rankomis nuėjome iki bagažo atsiėmimo skyriaus ir sulaukę savojo išėjome iš oro uosto pastato.
- Kuo važiuosime? - Atsisuko į mane ir norėjo paimti vieno lagamino rankeną, bet aš jos nepaleidau.
- Pirmiausia važiuosim pas mano tėtį, todėl jis sakė, kad atvažiuos mūsų pasiimti, gerai?
- Žinoma, - ji šyptelėjo ir pabučiavo mano skruostą.
Apsižvalgiau po aikštelę ir pamačiau prie automobilio atsirėmusį vyriškį, kuris yra mano tėvas.
Nusileidau laiptais žemyn ir pradėjau eiti į priekį. Jaučiau, kad Kristina ėjo šalia ir kaip pirštais apvyniojo lagamino rankeną, taip leisdama mūsų pirštams susipinti.
- Sveikas! - Pastatęs lagaminus pasisveikinau su tėčiu, paspausdamas jam ranką ir viena apsikabindamas jį.
- Čia mano mergina - Kristina. -Atsitraukęs apkabinau ją per liemenį, šypsojaus ir pristačiau tėvui.
Jos veide atsispindėjo maža šypsenėlė, ir žinoma - jaudulys.
- Labas vakaras, - mandagiai pasisveikino ir ištiesė ranką.
- Bobby,- ją paspaudė. - Pirmiausiai važiuosim pas mane?
Įkėlėme lagaminus į bagažinę ir aš teigiamai atsakiau į tėvo klausimą.
Važiavome tyloje, tai buvo ne itin ilgas kelias, tačiau sėdėdami ant galinių sėdynių su Kristina pradėjome snausti, nors ji ir išsimiegojo lėktuve.
Mano akys plačiai atsimerkė kai mašina sustojo. Už lango buvo tamsa, tačiau įžvelgiau namo kontūrus.
Kristina vis dar ramiai miegojo, kiek susirietusi į kamuoliuką, dėl ko mes su tėvu tyliai išlipome iš automobilio netrenkdami durų.
Giliai įkvėpiau savo miestelio ir šalies oro. Pasiilgau jo ir draugų likusių čia bei, žinoma visos Horan giminės.
- Niall, paruošiau jums kambarį pirmame aukšte, nebent norėsi miegoti savajame.
- Geriau apžiūrėsiu jį rytoj, - šyptelėjau.
- Tuomet nunešiu jūsų lagaminus, o tu paimk savo merginą.
- Gerai,- sutikau su juo ir apėjęs mašiną atidariau dureles ir tik mano greitos reakcijos dėka spėjau sugauti merginą, kuri vos neiškrito iš automobilio, nes per savo neapdairumą aš nepastebėjau, kad ji atsirėmusi į dureles. Ji šiomis dienomis labai išsekus, todėl džiaugiausi, kad neprabudo.

-Kristina-

Pajaučiau kaip kažkas pirštu liečia mano skruostą, o Saulė negailestingai plieskia į akis. Dėl to suraukiau nosį, tačiau kikenimas netoli mano veido privertė atsimerkti.
- Labas rytas, meile. - Mane pasitiko dvi žydros akys vos kelių centimetrų atstumu nuo manųjų.
- Labas rytas, - su šypsena pasisveikinau ir apsivertusi kelis kartus pasiražiau. Dabar pamačiau man nepažįstamą aplinką, bet prisiminiau, kad esu pas Niall tėtį.
- Tu mane čia atnešiai? - Atsisukau į jį, kai tvirtos rankos apglėbė per liemenį ir prisitraukė prie savęs.
- Yeah, - sukikeno, kaip ir aš.
Gulėjome kelias minutes tyloje kai jo akys tyrinėjo mano veidą ir ranka glostė plaukus, kurie šiuo metu buvo palaidi, spėjau, kad jis juos išlaisvino iš kuoduko. Vieną delną priglaudžiau prie jo krūtinės, o kita ranka kažką piešiau pilvo srityje. Jis jau buvo apsirengęs kitus drabužius, o aš buvau vis dar su tais pačiais raudonais džinsais ir mėlynais marškinėliais.
- Ar dar ne laikas keltis? - Tyliai paklausiau.
- Nežinau,- truktelėjo pečiais ir aš nusijuokiau.
- O aš manau, kad reiktų. - Išsilaisvinusi pašokau iš lovos, tačiau jo ranka spėjo pagauti mano riešą ir aš juokdamasi, kaip ir Niall nugriuvau ant jo.
- Hey! - Sušukau ir supratusi, kad nesame vieni užsidengiau burną delnu, tačiau vistiek girdėjosi prunkštelėjimas ir juokas, o Niall užsikrėtęs mano juoku pradėjo dar garsiau kvatoti ir buvau tikra, kad skambėjo visas namas. Net nežinojome iš tiksliai juokėmės, bet regis paskutinė, mano juoko priežastis buvo Niall juokas. Po kiek laiko paskaudo skruostus ir pilvą, tačiau nei jam, nei man neišėjo taip lengvai nusiraminti ir net kai po penkių minučių gulėjau skersai lovos, galvą padėjusi ant Niall krūtinės ir sunkiai gaudžiau kartas nuo karto arba aš prunkštelėdavau arba jo lūpas palinkdavo kelias sekundęs trunkantis juokas, nuo kurio "užskrėsdavau" ir aš.
Tačiau visą tai nutraukė, gan garsus beldimas į duris ir jos atsidarė.
- Labas rytas, - Niall tėvas įėjo į kambarį taip priversdamas žvilgsnius sutelkti į jį. - Norėjau pasakyti, kad paruošiau pusryčius ir norėjau... Na papusryčiauti kartu, tai gi-
- Gerai tėti, tuoj ateisim.- Atsakė jam Niall ir kai Bobby uždarė duris, o mano vaikinas dar kartą nusijuokė, tačiau man pavyko nepakartoti jo veiksmo, todėl atsikėlusi atsisegiau savo lagaminą ir pasiėmusi mėlynus džinsus, kurie buvo truputį "paplėšyti" bei juodą palaidinę daug ilgesnėmis rankovėmis, nei man reiktų su užrašu "dreams" ir nuėjau į vonios kambarį nusiprausti.
Viską atlikau, tikriausiai mažiau nei per penkioliką minučių, bet kai jau norėjau išeiti, mane vėl pradėjo pykinti. Greitai apsisukau ir pasilenkiau prie tualeto, kur netrukus ir atsidūrė vakar valgytas maistas, šį kartą dar ir su kraujo lašeliu. Atsitiesus akyse atsirado keletas juodų dėmių, tačiau kelis kartus pamirksėjus jos pradingo, todėl tiesiog nuleidau vandenį ir prasiskalavau burną vandeniu.
- Viskas gerai? - Kai susidėjau nešvarius rūbus į lagaminą ir pasiėmusi kosmetinę tvarkiausi vakarykštį makiažą sulaukiau klausimo iš Niall.
- Taip, - atsisukau su šypsena veide, tačiau iš dalies aš melavau ir man tai nė trupučio nepatiko.
Galiausiai užsisegiau palėdos formos pakabutį ir atsisukau į šviesiaplaukį, kuris sėdėjo ant lovos.
- I love you,- tyliai sušnabždėjo apsikabinęs mane ir pabučiavo.
Šyptelėjau. Šiek tiek jaudinausi, tačiau stengiausi tai nustumti į šoną ir nebūti susikausčius.
Įėjus į valgomąjį stalas buvo padengtas trims žmonėms ir ant vienos iš kėdžių jau sėdejo, Niall tėvas.
- Labas rytas! - Pasisveikinau, nors jau ir mačiau jį šįryt.
- Labas rytas. - Paprastai atsakė ir mes atsisėdom prieš jį.
Pusryčiaujant linksmai pakalbėjom ir džiaugiausi, kad nenusišnekėjau, kaip kartais atsitinka.
- Ar norėtum apžiūrėt mano kambarį? - Niall pastebėjęs, kad suvalgiau viską kas buvo lėkštėje paklausė prikąsdamas lūpą.
- Aišku,- plačiai nusišypsojusi ir padėkojus už skanius pusryčius nusekiau paskui šviesiaplaukį. Laiptais užlipome į antrą aukštą ir jis atidarė antras duris kairėje pusėje bei praleido mane įeiti, o po to uždarė duris.
Kambarys buvo vidutinio didumo, mėlynomis sienomis ( tipiška), priešais duris langas, dešinėje spinta ir gražiai paklota lova ant kurios padėta gitara, o kairėje trys lentynos su nuotraukomis, kurių nespėjau apžiūrėti, knygų lentyna ir kampe, prie lango rašomasis stalas bei kėdė. Nieko labai ypatingo, na gal tik didžiulė šeimos nuotrauka virš lovos. Mažais žingsneliais priėjau prie spintos ir perbraukiau per duris pirštų galiukais, man patiko žinoti, kad kažkada čia gyveno mano pats mylimiausias žmogus. Toliau priėjau lovą ir perbraukiau per gitaros stygas, kurios sukėlė silpną garsą.
- Tai mano pirmoji gitara, - ji greitai atsidūrė Niall rankose ir jis atsisėdo ant lovos. Taip pat pamačiau sąsiuvinį, kuris tikriausiai gulėjo po gitara. Atverčiau pirmąjį puslapį ir išvydau daug natų.
- Ar tai sukūrei tu? - Pakėliau galvą ir pažiūrėjau į šviesiaplaukį, kuris tikriausiai derino stygas.
- O Dieve, kur radai šitą nesąmonę. - Paėmė man iš rankų sąsiuvinį ir padėjo sau už nugaros.
- Ei! - Sukikenau aš.- Ar gali pagroti kažką iš ten?
- Ten nieko įdomaus nėra,- jo akys žiūrint į mane blizgėjos.
- NiNi, prašau...
- Gerai, dėl tavęs saule. - Šyptelėjo ir trumpai pabučiavęs paėmė sąsiuvinį bei pradėjo groti lėtą melodiją. Atpažinusi vieną Little Things dainos posmelį šyptelėjau.
- Kaip gražu, - susižavėjusi žvelgiau jam į akis, o jis jas kelis kartus pavartė.
Daugiau nieko netarusi apsikabinau jį ir pabučiavau kaklo linkį. Ji padėjo gitarą šalia lovos ir pasisodino mane ant kelių. Tada jis atsigulė, neužkeldamas kojų, bet kartu nusitemdamas mane ir aš atsidūriau virš jo. Mano žvilgsnis, kaip ir jo klaidžiojo nuo akių iki lūpų, kol galiausiai jo rankos atsidūrė ant liemens ir aš įsisiurbiau į jo lūpas. Plačiai nusišypsojau kai atsitraukėme, nes pritrūko oro.
- Dievinu tave, mažyte.
- Aš taip pat, - dar kartą pabučiavau trumpu bučinuku ir atsistojau.
Atsidūriau prie lango. Pažvelgiau pro jį ir atsivėrė gražus Airijos miestelio vaizdas. Čia taip pat ilgai neužsibuvau, nes man magėjo pamatyti nuotraukas. Aplenkusi stalą ant kurio buvo tik šviestuvas priėjau prie lentynų ant kurių buvo mažiausiai dvidešimt įvairių nuotraukų. Pirmiausia kelios nuotraukos buvo vos jam gimus, kai gulėjo mamai anr rankų. Toliau kelios mokykloje, su draugais ir broliu, bei per Kalėdas. Atidžiai jų nenagrinėjau, bet akys užkliuvo už vienos nespalvotos nuotraukos raudonos spalvos rėmeliuose. Jis buvo gal šešiolikos, manau, tačiau nesu tikra, jo glėbyje buvo mergina ir jie abu šypsojos. Gerai "perkračius" savo atmintį prisiminiau, kad šią nuotrauką esu mačius internete, o šalia jos buvo ir kita, kur juodu bučiuojasi. Ir ta panelė ne bet kokia draugė, jo buvusi mergina.
- Niall? - Atsisukau į jį.
- Taip? - Nepakėlė galvos nuo gitaros.
- Kada paskutinį kartą čia buvai?
- Kai gimė Theo, maždaug prieš pusmetį,- sumurmėjo ir dar labiau įsigilino į muziką.
Kodėl ta nuotrauka čia? Ar jis vis dar myli ją? Galbūt nori ją prisiminti kiekvieną sykį atvykęs čia?
Sunkiai nuryjau seiles ir laikiau ašaras. Atsargiai paėmiau ją nuo lentynos ir tiesiog žiūrėjau į ją.
Ar aš pavydžiu? Nežinau, bet man tikrai skaudu, kad ji yra čia. Jie juk išsiskyrė seniai, tai kodėl jis ją laiko čia, dailiuose rėmeliuose?
Jaučiau kaip ašara nusirita skruostu, o rankos ima truputį drebėti, todėl, kad netyčia jos neišmesčiau ruošiausi padėti ją atgal tačiau mane sustabdė tvirta ranka suėmusi riešą, o kita atsidūrė ant pilvo.
- Kokia čia nuotrauka? - Jo balsas skambėjo džiugiai turbūt jis nepastebėjo į ką aš žiūrėjau.
- Tai tu... Ir... Ir... - Dar kelios ašaros nukrito skruostu, o gerklėje susidaręs gumulas neleido toliau kalbėti.

Skiriu dalį naujai skaitytojai FlowerInMoon, tikiuosi istorija patinka :)
Ačiū už ilgas nuomones ir vote, ir taip pat atsiprašau, kad nekeliu dalių dažnai, bet visiškai nebeturiu laiko :/