[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Pirmas skyrius

_Niall_

-Kur važiuosime pavalgę?
- Aš noriu į tą parką miesto pakraštyje, netoli oro uosto, - suinkštė El.
- Man tinka, ten nėra fanių,- pritarė Liam.
-Man taip pat, aha, sutinku- pritarė visi kiti. Kadangi jau baigėme valgyti, aš išsitraukiau piniginę ir padėjau ant stalo pinigus ir su kitais pakilę išėjome. Girdėjau sau už nugaros Louis ir Eleonor meilius šnabždesius.
-Kas nori vairuot? - nei iš šio nei iš to paklausė Harry.
- Aš, - pakėlė ranką Zayn.
-Tu?- atsisukau į jį, nes buvau nustebęs jo savanoriškumu.
-Aš ir noriu kadanors gyvenime pabandyt,- parodė liežuvį ir paėmė iš Liam raktelius. Susėdom visi į mašiną ir Zayn užvedė variklį.
- Zayn, primažink greitį!- sušuko susinervinęs Harry.
-Ką aš blogai darau? Gal baigsit kabinėtis?
- Tu nori, kad mes išsitėkštume?- pratarė Louis,ką tik patraukęs savo galvą nuo El ausies.
- Da-dam! Štai ir atvažiavom!- pergalingai sušuko Zayn.
Mes visi išlipo ir patraukėm parko takeliu. Zayn kalbėjosi su Liam, Louis vėl kažką įnirtingai ginčijosi su El, o Harry kalbejosi telefonu todėl aš ėjau spardydamas akmenukus ir žiūrėdamas į žemę. Pakėliau galvą norėdamas pažiūrėti ar Harry vis dar kalba telefonu. Jis jau buvo prisijungęs prie Liam ir Zayn, todėl pasekiau jo pavyzdžiu.
- Apie ką kalbam? - pusę lūpų šyptelėjau aš.
- Apie tavo gyvenimo meilę - maistą.
- Ei neįžeidinėk!- patempiau lūpą ir trenkiau Zayn per petį.
- Ei!
Zayn pradėjo mane vytis, o aš pasileidau bėgti. Nepažinojau šio parko taip gerai kaip jis todėl bėgau bet kur. Netrukus atsidūriau ilgame take kurio gale buvo vartai.
- Aha! Pagavau tave!
Jis nestipriai suktelėjo mane ir atsisukau į jį. Pažvelgiau į jo veidą jis šypsojosi, tik nesupratau kodėl jei nieko man nepadarė. Tačiau po kelių akimirkų ištraukė ranką iš kišenės ir metė man į veidą saują šlapių žemių. Jis pabėgo, o aš valiausi žemes nuo veido. Kiek apsitvarkęs žingsniavau paskui Zayn. Kuris po akimirkos išnyko iš horizonto, bet man paspartinus žingsnį jis vėl atsirado mano akiratyje, tačiau šįkart jis jau juokėsi iš manęs su kitais.
-Vajetau, Niall! Kaip tu? - persigandusi prišoko prie manęs Eleonor.
- Nejuokinga El, -kiek per rimtai pasakiau.
- Aš nejuokauju, tu išties atrodai, kaip išvoliojęs veidą purve, - kiek priekaištingai ištarė, bet jos akyse buvo susirūpinimo šešėlis. -Eikš apvalysiu,- išsitraukė pakelį drėgnų nosinaičių iš rankinės ir pradėjo valyti man veidą, prie jos prisidėjo ir Harry.
Louis ir Zayn vis dar juokėsi, o kartu su jais ir Liam. Suprantu, kad atrodau juokingai, bet negi būtina juoktis?
- Na, štai, dabar atrodai, visai kaip prieš tai, - nusišypsojo El, savo dailia šypsena. - Paėjėkime truputį toliau, ten turėtų buti ledų vežimėlis, gerai?
Visi sutartinai palinkčiojom ir ėjome dar kokius penkis metrus, pasukome už kampo.
Mes su Liam šnekėjom apie naująją mūsų dainą, kiti taip pat ją aptarinėjo. Išgirdau keistą garsą, todėl pasukau galvą taip, kad galėčiau matyti tiesiai ir pamačiau ant suolelio sėdinčią merginą, veikiau susigūžusia, nei sėdinčia ant jo. Kumštelėjau Liam ir El, kurie abu ėjo šalia manęs ir klausiamai į juos pažiūrėjau.
- Eime, gal jai reikia pagalbos, - tarstelėjo Eleanor ir paspartino žingsnį, mes jai sekėme įkandin.
- Sveika, kas nutiko? - pritūpė prie jos El, o mes tiesiog sustojom puslankiu už Eleanor nugaros. Mergina pasuko galvą į mus taip, kad galėtu mus matyti, tačiau ji staigiai vėl įsikniaubė į savo kelius, o šviesūs plaukai užkrito uždengdami veidą.
-Kaip galėtumėme tau padėti? - Dar kart paklausė El.
-Pra....šššauuu,- sukūkčioji ji ir šįkart prie jos pritupiau ir aš.- Eikite nuo manęs. Aš noriu būti viena.
Ji kalbėjo verkdama ir kūkčiodama, todėl buvo sunku ką nors suprasti, o akcentas, bei visą veidą uždengentys plaukai tik dar labiau viską apsunkino.
- Prašau, pasakyk kas nutiko?
Ji šiek tiek kilstelėjo galvą ir tada išvydau jos akis kurios buvo paraudusios nuo verkimo, o tušas nubėgęs veidu. Jos žvilgsnis sustingo kai mūsų akys susitiko, akimirkai į jos veidą plūstelėjo baimės šešėlis, bet tada ji tik dar labiau įsikniaubė į savo kelius ir raudojo.
-Eime, jei ji nori būti viena palikime ją, - tarė Harry El į ausį, bet aš taip pat girdėjau.
- Ar nematai, kad šiai merginai kažkas nutiko, o tu net nori jai padėti? - sušnypštė ji.
Harry šiek tiek susinervino ir paėjo į šalį.
- Nagi sakyk kas nutiko. Nebijok mūsų.
Po 15 min.
- Tikrai norite žinoti?
- Žinoma, juk mes norime tau padėti.
-Tiek to pasakysiu... Pirmiausia aš nesu anglė ir kalbu tikrai prastai todėl nežinau ar sugebėsiu papasakot.- Tai pasakius ji nuleido galvą ir maži kristaliukai vėl pabiro jai iš akių.
-Mes pasistengsim suprasti, - El drąsinamai jai šyptelėjo, o aš su nykščiu nubraukiau ašaras.
- Aš pabėgau, iš šalies kurioje gyvenau, dėl to, kad mane mušė mano buvęs vaikinas... - jai nutilus El pradėjo raminai glostyti jos galvą.- Nusipirkau bilietą ir atskridau čia, tačiau tik tada supratau, kad nemoku šios kalbos labai gerai, todėl, nežinau kur eiti...- jos balsas užlūžo.
El prisitraukė Louis ir kažką sušnabždėjo jam į ausį, o šis linktelėjo. Tuomet, kelis žingsnius žengė į šalį, bei rankos mostu pasikvietė kitus.
-Eleanor labai nori jai padėti ir parsivešti į mūsų namą.
-Aš visiškai su ja sutinku, ką tu manai, Niall? -Paklausė manęs Liam.
- Žinoma, juk matos, kad jog ji tikrai prastoje situacijoje.
- Man tinka, -,linktelėjo Zayn.
-Na galim... - nutęsė Harry.
-Puiku, - suplojo rankomis Louis ir nuėjo prie merginų.
-Jie sutiko,- girdėjau Louis balsą, nors buvau nusisukęs.
- Tikrai?- apsidžiaugė El. - Na ką gi, dabar mes turime tau padėti. Tu važiuosi su mumis.
-K-ą? - sumikčiojo mergina.
- Nagi, stokis, eime. Jokių neigiamų atsakymų nepriimame, - šypsojosi El.
Šviesiaplaukė atbula ranka nusišluostė ašaras ir pakilo, žengė žingsnį ir susvirduliavo, bet Louis mergina spėjo ją sulaikyti. Jai sunkiai sekėsi eiti ir ji vos nenukrito, bet ir vėl padėjo El. Susėdom gan susispaudę, bet visdėlto tilpom.
Šį kart mašiną vairavo Harry, todėl jautėmės saugesni. Grįžom gretai, taip pat kaip ir atvažiavom. Išlipom.
- Koks tavo vardas? - smalsavau aš.
- Kristina.
Zayn atrakino duris, šyptelėjo Kristinai, savo žavia šypsena ir visi sugūžėjom į vidų.
Nusimovėme batus ir šiek tiek prasiskirstėme. Zayn nuėjo į svetainę, Harry į vonią, Liam į virtuvę, o aš nežinojau ką daryti todėl kaip ir Louis stovejom Kristinai ir El už nugarų.
-Louis, padėk nuvesti Kristiną iki svečių kambario. Galbūt norėtum kažką užkąsti?
-Ne, dėkoju, - mandagiai,atsiprašė ji ir jos akys vėl suspindėjo.
-Gal galėčiau ir aš kažkuo padėti?
- Eime su manimi. Louis, pabūk kol aš ateisiu.
Eleanor.
Vargšė mergina. Man jos tikrai labai gaila, tikrai noriu jai padėt. Palenkusi mano su Louis kambario durų rankeną įėjau į jį ir paskui save pasikviečiau Niall. Nužingsniavau iki spintos ir iš lentynėlės išėmiau vazelę kurioje buvo trys mediniai pagaliukai. Ją padaviau Niall, tuo met išsitraukiau buteliuką su šviesiai rudu skysčiu.
-Kas čia? - klausiamu žvilgsniu pažiūrėjo Ni.
-Žiūrėk, - tariau ir atsukusi buteliuką įpyliau šiek tiek skysčio į vazelę.
Į kambarį pradėjo skverbtis cinamono bei obuolių kvapas, Niall tik liktelėjo ir nusišypsojo.
- Eime, - pamojau aš.
Tik priėjus kambarį pasigirdo kūkčiojimas, o pravėrus duris išvystas vaizdas nenustebino. Louis sėdėjo apsikabinęs ją ir ramimo, bet ji be paliovos verkė. Iš šono pamatęs tai galėtum pasakyti, kad jis verčia ją verkti. Jau norėjau nusijuokti, bet būčiau pasirodžiusi kaip nemandagi mergina. Priėjau ir ant spintelės šalia lovos padėjau vazelę ir malonus aromatas pasklido kambaryje.
-Tai mes jau eisim, -pakilęs nuo lovos Louis pakštelėjo man į žandą ir apsikabinęs per pečius Niall išėjo, paskui save uždarydami duris. Toks jo elgesys privertė mane šyptelėti, tačiau iškart suvokiau kodėl mergina susigūžusi šalia manęs lieja ašaras.
- Mažute, gal galėtum papasakoti plačiau, kas tau nutiko?
Ji pakėlė ir papurtė galvą, o skruostu riedėjo ašara. Greit ją nubraukiau ir apsikabinau Kristiną. Ji mane taip pat, tik suspaudė dvigubai stipriau. Atleidom viena kitą ir ji šyptelėjo man.
- Ačiū, tau. - Ji nusiramino, bet veidas išliko šlapias.
- Nėra už ką, - gužtelėjau pečiais.
- Žinoma yra! Tu mane atsivedei čia, padėjai, bet dabar aš jau turiu eiti, - ji pakilo su menka šypsenėle veide, bet aš sugriebiau už riešo ir ji klestelėjo atgal.
- Tu negali dabar išeiti, juk jau tamsu, be to noriu būti tavo drauge ir tau padėti. Pasilk su mumis, aš noriu su tavim susipažinti, rytoj viską aptarsim.
- Tikrai nori, kad taip būtų?
- Žinoma, tu eik nusiprausti, o aš tau atnešiu pižamą ir padėsiu ant lovos, kad galėtum apsirengti, gerai?
-Ačiū,- atsiduso ir dar viena maža ašarėlė pradėjo kelionę jos skruostu.
- Ššššššš, - nubraukiau ašarą nuo jos veido ir šyptelėjau.
Jai pakilus nuo lovos ir nedrąsiai nužingsniavus į vonios kambarį aš pakilau nuo lovos ir nupėdinau surasti kokios nors savo pižamos. Atvėrus mano su Louis kambario duris išvydau jį gulintį ant lovos ir žiūrintį televizorių. Jis man šyptelėjo ir atsikėlė, o aš nutipsenau prie spintos. Man besikuičiant pajaučiau tvirtas rankas ant savo liemens. Jos staigiai mane apsuko, bet aš spėjau pagriebti pižamą Kristinai.