[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Dvidešimt ketvirtas skyrius

---------------------------------------
Jis apsukęs mane lėtai pabučiavo, o atsitraukė tik kai pritrūko oro. Tuo met suglaudžiau mūsų kaktas.
- Tai puikiausia mano gyvenimo akimirka.
---------------------------------------
    - Mano taip pat.- Tai pat tyliai pasakė.
Dar keletą minučių taip pastovėjus apsisukome ir stebėjome pro šalį lekiančius vaizdus.
    - Man atrodo krante jūsų kai kas laukia, balandėliai. - Josh pasakė.
Abu kartu atsisukome į tą pusę kurioje įlipome ir išvydome nemaža būrį žmonių.
   - Kas ten? - Paklausiau, nors puikiai žinojau kas mus pasitiks.
    - Žurnalistai, tiesiog nieko neatsakinėk ir būk šalia, gerai?
    - Gerai, - iškvėpiau orą.
Nenoriu rytoj atsidurti pirmuose laikraščių puslapiuose! Ką aš galiu žinoti ką jie apie mane prirašys!
Aš pradėjau panikuoti labiau nei tikėjausi.
Stengiausi nusiraminti ir paskutinės penkios minutės pasiplaukiojimo virto į jaudulio ir baimės akimirkas.
Vos mums išlipus, mus suspaudė minia žurnalistų ir "užvertė" klausimais.
  - Kas ši mergina?
  - Ar myli šią gražuolę?
  - Ar Kalėdas švesi su šeima?
  - Ar ilgai bendraujate?
  - Galbūt stengetės nuslėpti savo santykius?
Tokie ir panašūs klausimai sklido iš žurnalistų grupės, per kuriuos negalėjome niekaip prasibrauti.
Niall tvirtai apkabino mane per liemenį.
   - Galiu pasakyti, kad ši pati gražiausia ir nuostabiausia panelė yra mano mergina. - Nusišypsojau nuo jo žodžių, nors visą laiką laikiau galvą nuleistą. - Atleiskit, bet daugiau nieko nekomentuosiu.
   - Ar galite pasakyti merginos vardą?
   - Kiek šiai žaviai šviesiaplaukei metų?
Vėl pradėjo klausinėti sukeldami nemenką šurmulį. Fotoaparatų blykstės nesiliovė akinti net kai galiausiai įsėdome į taksi.
Greit pasakiau namų adresą ir pajudėjome iš vietos. Per petį mačiau prie automobilio prisispaudusius žurnalistus.
    - Ar visada taip bus? - Paklausiau ir atsirėmiau į jo petį.
    - Ne, nesijaudink. Po kiek laiko viskas nurims. - Pabučiavo viršugalvį ir sutelkė žvilgsnį į kelią.
Atsidusau, o telefonas mano kišenėje suskambėjo pranešdamas apie naują žinutę. Atrakinau telefoną.
Nežinomas numeris:
    "Kodėl neatrašai, lėlyte?" - Sugrūdau telefoną atgal į kišenę.
Po velnių! Kas čia dabar? Lėlyte? Kas man galėtų rašyti tokias žinutes?
Nenorėjau gadinti nuotaikos Niall, todėl tik pasimuisčiau ir stipriau prisiglaudžiau prie jo.
   - Viskas gerai? - Tyliai paklausė šiek tiek palenkdamas galvą žemyn.
 

  - Taip, - palinksėjau ir užmerkiau akis. Buvau pavargus nuo patirtų įspūdžių, bet laiminga kaip niekada.
Po kiek laiko mašina sustojo ir aš pakėliau galvą bei užkišau plaukų sruogą už ausies.
Niall padavė banknotą vairuotojui ir mes išlipome prie namo. Pakilome liftu ir kuo tyliau įėjome, kad neprižadinti Džanetos.
   - Miegosime miegamajame. - Tyliai sušnibždėjau pažiūrėjus į sofą stovinčią svetainėje.
    - Man bus gerai ir svetainėj. - Nusimovė batus.
     - Ten miega Džaneta.
Jis nieko neatsakė tik rankų ženklais parodė jog eina į vonios kambarį ir aš linktelėjau, pati paimdama telefoną ir užsistadyma žadintuvą pusę penkių ryto.
Aš turėjau nugabenti dovanas.
Miegamajame persirengiau naktinukus ir nugriuvau į lovą, o telefoną pasidėjau po pagalve. Nebetrėjau jėgų praustis. Užmerkiau pavargusias akis.
Netrukus šviesa užgeso ir pajutau kaip Niall atsigula šalia.
   - Miegi, mažute? - Tyliai sušnibždėjo.
   - Ne, kas nors nutiko? - Pramerkiau akis ir prisislinkus arčiau apkabinau jį.
Net tamsoje galėjau justi kaip jis nusišypsojo.
    - Ne, viskas gerai. Saldžių sapnų.
    - Labanakt, - nusišypsojau ir šiek tiek pasikėlusi pabučiavau lūpas.

Jutau po pagalvę vibruojantį telefoną . Sunkiai praplėšiau akis ir kelis kart pamirksėjusi išjungiau žadintuvą. Kambaryje buvo prieblanda, tačiau privalėjau atsikelti. Niall miegojo kitoje lovos pusėje susisukęs į kamuoliuką, dėl ko atrodė labai mielai.
Pasigriebiau pirmus pasitaikiusius drabužius, rankinę ir dėžę su dovanomis.
Tyliai užrakinusi duris, nusileidau liftu ir pradėjau kelionę pėsčiomis.
Taksi neturėjau grinųjų pinigų, nes paskutiniuosius išplėšė vėjas, o ir tikslaus adreso nežinojau. Kiek prisimenu, o tai yra nedaug, pėsčiomis nuo čia turėčiau užtrukti galbūt apie valandą. Jaučiausi mieguista, todėl nesiorentavau labai gerai ir pasukus ne į tą gatvę teko grįžti atgal.
Paštininkai vežiojo laiškus ir naujus spaudos leidinius.  Į parduotuves ir kavines vežė maisto produktus, o aš toliau "tempiau" dėžę.
Po varginančio ir ilgo kelio pagaliau išvydau namą kurio man reikėjo. Jį kaip ir visus kitus juosė aukšta tvora, bet žinojau kaip galėjau ją apeiti iš kaimynų sodo.
Pro galinę namo pusę įsliūkinau į sodą, o tada pralindau pro kelias eiles krūmų ir žinoma turėjau įplėšti paltuką!
Po kelių minučių "dovana" stovėjo prie durų, o aš tuo pačiu keliu patraukiau namo.
Kelis kartus atsisėdau ant suoliuko pailsėti, o vėliau tęsiau kelionę.
Taigi apie septintą pargrįžau į butą ir persirengusi bei padėjusi dovaną Džanetai po eglute nugriuvau į lovą ir užmigau.
 
   - Kalėdos! - Kažkas garsiai sušuko.
Ranka apgraibiau kitą lovos pusę ir suradau Niall ranką, vadinasi rėkė ne jis.
Praplėšiau vieną akį, kaip tik tuo metu kai Džaneta įsibėgusi užsoko ant lovos.
   - Džaneta! - Abi kartu suniurnėjom ir pasižiūrėjom vienas į kitą.
    - Aw-w-w!
    - Mes norim miego.- Patempiau antklodę į save ir užsisukau.
     - Bet juk Kalėdos! - Sušuko dar garsiau.
     - Kiek valandų? - Girdėjau šviesiaplaukio balsą iš kitos lovos pusės.
      - Po dešimtos dvylika minučių.
      - Kelemės?
      - Aš dar pamiegosiu.
      - Bet Kristina... - Džaneta nedavė ramybės.
     - Gerai, keliuos, keliuos tik nebambėk.- Sudejavau ir išsiropščiau iš lovos kaip ir Niall. - Einu nusiprausti.
Susirinkau rūbus kuriais apsirengsiu ir nupėdinus iki vonios kambario nusiprausiau po dušu, išsiploviau galvą ir šiek tiek pasidažiau, o tada apsivilkau drabužius.
    - Kas čia taip kvepia? - Paklausiau eidama į virtuvę iš kurios sklido skanus kvapas.
    - Kepu kiaušinienę, valgysi? - Niall ruošė pusryčius.
     - Eik tu sau, žvaigždė gamina valgyti! - Ranka prisidengiau burną ir vaidinau nustebusią.
Jis tik prunkštelėjo ir pavartęs akis toliau gamino.
    - Gersi arbatos ar kavos? - Į arbatinuką pripyliau vandens.
     - Kavos, padarysi?
     - Aišku, - prisitraukęs pabučiavo ir įdėjo porciją pusryčių į lekštę. - Du su puse šaukštelio kavos ir šaukštelis cukraus?
     - Nuo kada taip viską žinai?
     - Gal nuo kokių šešių ar aštuonių metų. - Nusivaipiau ir abu nusijuokėm.
      - Kur arbata? - Džaneta kuitėsi spintelėje.
      - Čia,- parodžiau lentyna žemiau.
      - Nevėkšla,- sumurmėjo.
Pastačiau tris puodelius ir į du įdėjau kavos ir cukraus, o draugė įsidėjo sau. Niall sustatė lėkštes ant stalo, o aš užpyliau puodelių turinį verdančiu vandeniu bei kiekvienam įdėjau po šaukštelį.
      - Skanaus !
      - Skanaus !
      - Skanaus !
Džaneta su Niall kažką įnirtingai aptarinėjo, o aš paskendau mintyse.
Kas galėjo rašyti tas žinutes? Kas galėtų taip mane vadinti? Man patinka, kai Niall taip pavadina, bet čia tikrai ne jo numeris!
Galbūt kažkas sumaišė numerius? Turbūt tai vienintelis paaiškinimas.
Mano mintis nutraukė čaižus telefono pypsėjimas, pranešantis apie naują žinutę.
Pakilau nuo stalo ir paėmusi koridoriuje paliktą telefoną atrakinau.
    Nežinomas numeris:
"Nesislepk, mažyte ;)"
Gerai, tai mane jau gąsdina. Ko nori šitas durnius?!
Kelis kart giliai įkvėpiau ir padėjau telefoną ant lentynėlės, na tiksliau bandžiau padėti, bet jis nukrito ant žemės, ekranu žemyn.
Sukeldamas nemenką garsą.
   - Viskas gerai? - Išgirdau susirūpinusį rudaplaukės balsą.
    - Aha!
Taip, taip puiku. Dabar nebeturiu telefono, mat šio ekranas suskilo ir jis išsijungė, o jo "atgaivinti" man nepavyko.
 Įdėjau jį į stalčių ir grįžau pabaigti pusryčių.
     - Man reikia grįžti namo pasiimti keleta daiktų, važiuosi kartu?
      - Gerai,- gužtelėjau pečiais ir gurkštelėjau paskutinį gurkšnį kavos bei sumečiau visus indus į indaplovę.
Apsioviau batus , o Niall pasekė mano pavyzdžių.
Nekantravau sužinoti kaip jam patiks mano dovana.
    - Eime iki pagrindinės gatvės, o tada važiuosim autobusu?
    - Galim.
Išėjus iš laiptinės mus pasitiko didelis būrys merginų.
Kas čia dabar?
Pro namo šoną peasibrovėm iki pagrindinės gatvės tačiau jos sekė paskui ir jaučiausi stovėdama tarsi viduryje jūros. Džiaugiausi, kad Niall nepaleido mano rankos bendraudamas, pasirašinėdamas ar net fotografuodamasis.
    - Sveika! - Mergina kaštoniniais plaukais ką tik prasibrovusi prie manęs pasisveikino.
Išpradžių pasimečiau, tačiau greit susigaudžiau ir atsakiau jai šypsniu bei "labas".
   - Ar tu tikrai mūsų Niall mergina? Matai, visi šiandienos laikraščiai taip sako.- Ji parodė kelių laikraščių ir žurnalų viršelius ant kurių buvo mano ir Niall vakarykštė nuotrauka.
   - Taip,- nedrąsiai atsakiau, nes bijojau jos reakcijos.
    - Eime. - Šviesiaplaukis truktelėjo už rankos ir mes įlipom į autobusą.
    - Jos mielos,- pratariau.
    - Dažniausiai taip, tikiuosi tau nieko nepasakė?
    - Viena klausė ar aš tavo mergina, viskas. Ar labai blogai jei mes pirmuose puslapiuose?
    - Žiūrint kas parašyta. Jei nori galim nusipirkt.
   - Arba tiesiog paskaityti internete nemokamai.
Nieko neaatsakęs išsitraukė telefoną ir kažką sumaigęs jame pradėjo skaityt.

-Vakaras-

Deja, mes nevažiavome į jų bendrus namus, mes važiavome kažkur kitur. Aš nežinau net kaip tą vietą pavadint.
Apsirengiau kalėdinį megztinį, juodas timpas, ir mėlynas kojines su baltais taškeliais. Šventinį makiažą man padarė Džanetą, o aš jai. Plaukus pagarbanojau, o nagus nusilakavau raudonai. Keletą daiktų su drauge susimetėm į bendrą kelioninę tašę.
Taksi nuvykome iki namų, kuriuose švesime su Liam ir Sophia.
Prieš išlipant paėmiau draugės ranką, nes mačiau kaip ji jaudinasi.
   - Labas! - Mums paskambinus į duris jas atvėrė rudaplaukė.
    - Sveika! - apsikabinom ir lingavom kaip pingvinai.
    - Labas. - Liam sukirto rankomis su Niall.
    - Sveikos. - Liam pasisveikino su manimi ir Džaneta. 
Mes jiems pranešėm, kad bus ir mano draugė.
   - Am... Labas, - Džaneta nedrąsiai pasisveikino.
    - Labas. - Atsakiau pasitraukdama nuo merginos ir pažvelgiau į Džanetą, kurią viena ranka buvo apkabinęs Niall, dėl ko jam ir šyptelėjau.
Džiaugiausi, kad jie sutaria.
   - Sveika,- Sophia ją apkabino ir pakvietė į vidų.
Svetainėje buvo stalas nukrautas vaišėmis ir stovėjo lubas siekenti eglė, po kuria jau buvo sudėtos dovanos.
   

     - Linksmų Kalėdų! - Sušukome lygiai dvyliktą ir nuėjome dalintis dovanų.
Sophia ir Liam buvo nemažiau nustebę nei Niall ir Džaneta dėl rastos dėžės prie durų, kuri buvo nuo manęs, tačiau jau buvom seniai ją atidarę, apžiūrėję ir aptarę.
   - Linksmų Kalėdų! - Tyliai sušnibždėjo Niall, pasivedęs mane toliau nuo visų kai jau buvome viską išsidalinę ir lėtai pabučiavo.
Į rankas įbruko dėžutę apvyniotą dovanų popieriumi ir aprištą raudonu kaspinu.
   - Ačiū,- pasakiau ir šyptelėjau.
Nieko nelaukus praplėšiau popieriųir išvydau juodą dežutę, o ją atidarius pamačiau baltą, naujausią Iphone telefoną.
   - Mačiau jog tavasis sudužo, todėl pamaniau, kad patiks.- Tyrinėjo mano veidą akimis.
    - Nereikėjo, Ni.- Apsivyjau jo kaklą rankomis ir stipriai prisiglaudžiau.
    - Žinoma reikėjo, bus toks pat kaip mano,- nusijuokė. - Beja įdėjau kortelę tik turi suvesti kodą.
Atsitraukusi įjungiau telefoną ir iškart gavau žinutę.
    Nežinumas numeris:
"Tai jau ir įžymybe spėjai tapti, mažyte?"

Ačiū už vote ir komentarus ;)
Atsiprašau, kad dalys nelabai įdomios, pasistengsiu, kad kitos taptų įdomesnės :)
Dalis Gabija777, tau ;)

P.S. palaikom Lietuvą!