[Completed] Fear or Mistake <Niall James Horan Fanfiction LT>

Dvidešimt šeštas skyrius

--------------------------------------

"Kas jam pasidarė? Neseniai juokėsi ir laikė už rankos, o dabar negali kartu su visais apsilankyti atrakcijonuose. Tai mūsų pirmasis barnis."
-------------------------------------

- Gerai, mes liksim čia.- Tariau su sarkazmu ir kelis kartus sumirksėjau, kad ašaros neišsiristų.
Nenorėjau pasirodyti silpna, todėl pašokau nuo kėdės ir nulėkiau į kambarį prieš tai vos neatsitrenkdama į Liam. Durų neuždariau, vis tiek žinojau, kad jis atseks iš paskos, na bent jau tikėjausi. Atsisėdau ant lovos ir jaučiau kaip kelios ašaros nukrinta skruostu. Tai nebuvo didžiulis barnis ar kažkas panašaus, aš tiesiog supykau ir išsigandau. Nežinojau ką man daryti, todėl tik lingavau ant lovos apsikabinusi kelius ir tikėjausi jog jis ateis atsiprašyti ar bent jau paaiškinti kodėl taip pasielgė. Po kelių minučių išgirdau negarsų beldimą į duris, nors jos ir buvo neuždarytos.

- Prašau,- tyliai tariau ir dar viena ašara nusirito skruostu.

Durys lėtai prasivėrė ir tarpduryje pasirodė Niall siluetas. Nuleidau galvą, tačiau vis tiek galėjau matyti jo veiksmus, kad ir ne itin aiškiai. Jis lėtais žingsniais priėjo prie lovos ir atsisėdo prie mano kojų, kurias aš dar labiau apsivyjau rankomis.

- Mažute, aš atsiprašau... Man nederėjo taip pasakyti, aš tik norėjau tave apsaugoti...Ir - Šviesiaplaukio balsas skambėjo liūdnai atsimušdamas į sienas.

- Žinau, - pakėlusi galvą be garso pasakiau ir apsikabinau jo kaklą rankomis, o jis mane pasisodino ant kelių ir priglaudė prie savęs.
Jis tik norėjo mane apsaugoti...
Mano veidas buvo paslėptas jo kaklo linkyje.

- Atsiprašau,- dar kartą, gal kiek garsiau sumurmėjo į ausį.

- Viskas gerai,- atsitraukusi paglosčiau skruostą, kuris buvo paraudęs ir švelniai pabučiavau saldžias Niall lūpas.

Atsitraukiau pajutusi tokį patį gumulą gerklėje kaip ir praeitą sykį. Atsistojusi nulėkiau į vonios kambarį ir prilaikydama palaidus plaukus pasilenkiau virš tualeto.

Po kelių sekundžių viskas nutiko taip pat kaip ir prieš tai.

- Kristina? - Niall atsekė iš paskos.

Nieko neatsakiusi nuleidau vandenį ir prasiskalavau burną. Ką aš gelėjau jam pasakyti kai pati buvau išsigandusi dėl to.

- Saulyte, nepanašu jog tai būtų tik paprastas pykinimas, manau mums reiktų nuvažiuoti į ligoninę.

- Bet... Aš bijau...- apsikabinau jį rankomis.

Aš pati bijojau tai nėra visiškai normalu, po galais kas išvis su manimi daros?

- Mažute, mes turim žinoti kas tau yra. - Švelniai pasakė ir pabučiavo kaktą.

- Ge-r-rai. - Sumikčiojau.

Jis sunėrė mūsų pirštus ir išėjome iš kambario. Leidžiantis laiptais akyse tai atsirasdavo, tai išnykdavo juodos dėmės, atrodė jog pasaulis sukasi aplink mane. Nesupratau kas man darosi, tačiau džiaugiausi jog visi buvo savo kambariuose ir manęs niekas nieko neklausinėjo. Apsimovėme batus ir išėję įsėdome į Niall mašiną.

- Lipam, - jis sutabdė mašiną prie raudonų plytų pastato ir mes išlipom.

Įėjus į kliniką liftu pakilome į trečią aukštą ir atsisėdome ant suoliuko prie vieno iš kabinetų, šalia poros merginų. Atsirėmiau į Niall petį ir giliai atsidusau.
- Viskas bus gerai, - pabučiavo į viršugalvį ir ranka apglėbė per pečius.
Pasukau šviesiaplaukio riešą į save ir stebėjau kas sekundę pajudančią laikrodžio rodyklę.