Migla rudenį

~16~

Buvau ką tik grįžusi namo po pilateso treniruotės. Maudė visus raumenis, ypač pilvo presą. Trenerė šiandien kažkodėl mus kankino. Gal buvo blogos nuotaikos? Nenutuokiau. Palindusi po karštu dušu kone murkiau iš pasitenkinimo, kai skaudami raumenys vienas po kito atsileidinėjo.

Fone grojo tos pačios, kurią man vakar pristatė Dovydas, grupės dainos. Pagauta smalsumo ketinau išklausyti visą albumą. Vis bandžiau surasti prie ko prikibti. Negalėjo jos būti tokios geros. Taip pat nenorėjau nusileisti Dovydui. Troškau įrodyti savo tiesą, kad ir jis kartais klysta. Visgi muzika mane žavėjo. Dainininko balsas buvo vienas pagrindinių indikatorių, nulėmusių mano kapituliavimą.

Išsidžiovinusi plaukus surišau juos į arklio uodegą. Kadangi turėjau mieste susitikti su Tėja ir Airina, apsivilkau šviesų kašmyro golfą ir apsivilusios oranžinės spalvos trumpą velvetinį sijoną. Nieko prašmatnaus, bet tinkama rodytis viešumoje. Niekaip nesuvokiau kaip amerikietės eina į parduotuvę vilkėdamos pižamomis arba nušnerkštais treningais. Negi joms taip nerūpėjo, ką kiti apie jas pagalvos?

Kadangi laiko beveik buvo nebelikę, paskubomis apsiovau rudus aulinius, užsivilkau šiltą languotą kakavinį paltą, užsimečiau beretę ir pastvėrusi rankinuką išskubėjau.

Prilaikydama beretę ranka perbėgau per gatvę, link autobusų stotelės. Šeštadienio pietų metas buvo pakankamai šiltas. Ketinome su merginomis nuvykti kur nors pavalgyti, o tada į filmą. Išleido naują romantinę komediją, kurią pasak Tėjos, privalėjom pamatyti. Iš tiesų visos gerai žinojom dėl ko mums magėjo apsilankyti kino teatre. Tėja ėjo dėl aktoriaus, Airina dėl sekso scenų, o aš dėl meilės. Kiekviena buvom susidomėjusi savaip.

Kelionė iki Laisvės alėjos truko penkiolika minučių. Per jas spėjau pasikartoti integralų formules, reikalingas antradienio matematikos savarankiškui darbui.

Autobusui stabdant stovėjau prie išėjimo. Per langą mačiau stotelėje stovinčias ir laukiančias drauges. Jos nė nepastebėjo kaip šnypšdamos prasivėrė durys. Įsikarščiavusios ginčijosi. Lipdama lauk svarsčiau kaip ilgai truko jų kivirčas ir dėl ko šį kartą nesutarė. Tėja su Airina pykdavosi dėl mažmožių. Kartą Tėja pasakė, kad jos nuomone geriausi sausi pusryčiai yra cinamoniniai kvadratėliai. Airina nesutiko teigdama, kad tai turi būti medaus skonio kukurūziniai dribsniai. Jos taip tądien susiplėkė, kad visą savaitgalį nesikalbėjo. Kol galiausiai pamiršo dėl ko susipyko ir atsileido.

- Sveikos, – pasisveikinau, bet niekas į mane nekreipė dėmesio. Buvau joms tarsi nematoma. Prie to taip pat buvau pratusi. Ten kur du riejasi, trečiam ne vieta.

- Durne tu, aš tau sakau, kad kontraceptinis implantas tau taip hormonų veiklą sujauks, kad po to turėsi problemų. Nesakiau, jog nuo jo mirsi, – išraudusi nuo pykčio Tėja kapotai dėliojo žodžius. Juodvi stovėjo viena priešais kitą.

- Cituoju ,,sukels pavojų sveikatai", – atstačiusi klubą Airina tvilkė Tėją juodu žvilgsniu, – ne taip buvo? Nesigink, kad to nesakei. Kliedi nesamones.

- O Dieve... – Tėja perbraukė veidą ranka, patempdama žemyn paakį, – turėjau omeny, kad implantas sukelia rimtus šalutinius poveikius. O ne nužudo. Neiškraipyk mano žodžių.

- Moksliškai yra įrodyta, kad implantas saugus. Čia tik tu prisigalvoji, kad nuo jo mirštama.

- Aš nesakiau mirštama! – Tėja užriko per visą gatvę.

- Tai išmok kalbėti, kvaiša! – paleido gerklę kita draugė, – kokia tu būsima gydytoja, jei nemoki normaliai paaiškinti? Ir dar mane kaltini.

- Bruh, tu supranti, kad aš tau viską normaliai išdėsčiau. Čia tik tu su savo tuščia makaule negebi suvokti elementarios informacijos.

- Atsiprašau?! Nesu idiotė, – Airina atmetė plaukus atgal. Buvo pasirengusi kovai.