Karališkas kraujas (HP LT)

4 skyrius

Po ceremonijos Didžiojoje salėje visi mokiniai ir mokytojai susirinko į valgyklą pavakarieniauti. Buvo pastatyti papildomi stalai, prie kurių susėdo grynakraujai, o jų vadovas Sebastianas sėdėjo kartu su kitais mokytojais. Amanda atsisėdo kuo toliau nuo jo ir buvo įbedusi akis į savo lėkštę.

Po vakarienės mudvi su Liuse baigėme išsipakuoti savo daiktus, o vėliau nuėjome nusiprausti į moterų dušine. Anksčiau, kai mokėsi tik merginos veikė tik moterų vonios kambariai,o nuo šių mokslo metų atidarė ir vaikinų.

Grįžusios į savo bendrabučio kambarį, dar kurį laiką nesiruošėme eiti miegoti. Plepėjome mergaitiškomis temomis, kol akys pradėjo merktis ir panirome į gilų miegą.

***

Mobiliojo telefono žadintuvas suskambėjo, šiaip ne taip pramerkiau savo akis ir paėmusį į rankas jį išjungiau. Su mielu noru dar pamiegočiau kelias valandas.

- Labas rytas! - pasakė Liusė dar besivoliodama lovoje.- Na ką, laukia pirmosios pamokos.

- Taip, reiks vėl pratintis prie rėžimo.

- Kaip manai, Haris Rukvudas su mumis mokinsis?- paklausė manęs draugė. Dieve, ji vien tik apie jį galvoja. Dar pritrūktų , jeigu ji virš lovos iškabintu su jo veidu plakatus.

- Jis berods metais už mus vyresnis, tai turėtų būti septintakursis - tariau vilkdamasi mokyklinę uniformą, kuri šiek tiek man buvo per didelė. Matyt per vasara numečiau kelis kilogramus. - O tu kelkis, nes pavėluosi į pusryčius.

Liusė atsiduso, pasitrynė akis ir tingiai išlipo iš lovos.

- Kaip gaila...- nusivylusi tarė ji ir taip pat pradėjo ruoštis. - Galvojau, galėsiu pavarvinti seilę.

Apsirengusios ir susišukavusios nusileidome į valgyklą, kurioje jau pradėjo rinktis mokiniai. Visi mokytojai jau buvo susirinkę. Mačiau, kaip vadovas Dolohovas atsisėdo šalia mano sesers ir bandė užmegzti pokalbį, bet Amandos atsakymai buvo trumpi ir ji vengė akių kontakto su juo.

Atsisėdome prie savo kurso merginų, bet iš kažkur netikėtai atsirado Ernesa duodama mums lapus.

- Štai jūsų tvarkaraščiai, tikiuosi atsakingai lankysite pamokas.- tarė ji ir paėmiau iš jos tvarkaraštį. Jame buvo parašyta, kad šiandien bus Magiškieji gyvūnai ir Mistinės būtybės, Magijos Istorija, Žiobarynas ir Kerėjimas.

- Bent viena pamoka nebus su grynakraujais.- pasakiau aš Liusei.- Jie tikrai nesirinks Žiobaryno.

-Man teko girdėti, kad kai mums bus Žiobarynas, Karališkos mokyklos mokiniams bus Juodoji magija. - pasidalino gandais mano bendraklasė Rovena Vatson. Ji buvo smulkutė mergina, didelių šviesiai rudų akių ir rudų plaukų, kuriuos visada susipindavo į kasą.

- Jis vėl tave stebi. - pakuždėjo man į ausį Liusė. Peržvelgiau grynakraujų stalą ir vėl mano ir to juodaplaukio gražuolio akys susitiko. Net dėdamas maistą į burną jis niekaip nenuleido nuo manęs akių. Galbūt mes buvome kažkur jau susitikę? Ne, tikrai abejoju, tokio veido tikrai nepamirščiau.

- Ir tikrai šį syki jis mūsų pokalbio girdėti negalėjo, nes mes per toli sėdime- pridūrė mano draugė.

- Kas jis toks? - toks iškilo man klausimas nuo pat pradžių. Tas vaikinas turėjo kažką, kažką tokio paslaptingo, bet po velnių, kodėl jis taip į mane spokso?

- Jis prefektas ir man teks dalintis su juo pareigomis,- pasakė prie mūsų prisėdusi Ernesa, matyt nevisai ją draugiškai priėmė jos kursas. Nelabai ji turėjo draugių mokykloje, buvo atsiskyrusi nuo visų ir nelabai kažkas norėjo būti su ja draugėmis, nes ji buvo kitokia. Su Ernesa negalėtum pajusti tos paaugliškos laisvės, nes ji kaip kokia mama, viską kontroliuoja.