Karališkas kraujas (HP LT)

31 skyrius

Apsidžiaugiau, kai nutilo muzika ir nebereikės įsitempusiai šokti. Į sceną užlipo pop rock'o muzikos grupė „Juodieji vanagai". Kiek man teko skaityti apie šią muzikos grupę, tai visi mokėsi Hogvartse ir priklausė Varno nago koledžui, todėl ir kilo toks grupės pavadinimas.

- Aš tuoj grįšiu, - sušnabždėjo man į ausį Naidželas ir greitu tempu pasišalino iš salės palikdamas mane vieną. Įdomu, kur šį syki jam prireikė? Bet kodėl man turi rūpėti.

- Kur pametei savo porą?, - paklausė manęs Liusė priėjusi prie manęs ir paduodama stiklinę su punšu.

- Juk žinai Naidželą. Ji visada dingsta, - ir gurkštelėjau gėrimo, kuris pasirodė per stiprus, - Ko pripylei?? Ar neužteko per Rovenos gimtadienį nemalonumų?

- Nusiramink, - ramino mane, pati laikydama rankose stiklinę su stipriuoju gėrimu, - Mautvilio berniukai parūpino. Šiek tiek atsipalaidavimui nepakenks.

- O kur tu savo Evaną palikai?, - paklausiau, dairydamasi po salę, bet jo nemačiau.

- Evanas, kaip ir mano brolis tuojau atliks savo pasirodymą,- patenkintai pranešė ir jos žvilgsnis nukrypo link Hario Rukvudo, kuris sėdėjo šalia Monikos, bet nešoko. Iš grynakraujo veido supratau, jog jis labai nepatenkintas ir jo nuotaika sugadinta visiškai. Tikriausiai jį trikdo matant Liusę su kitu, o ne su juo.

- Tu buvai teisi, - toliau kalbėjo Gordon nužvelgusi Moniką, - Aš tikrai geriau atrodau su šia suknele už ją.

Monika buvo užsidėjusi žalią suknelę su pustomis rankovėmis, kurios buvo madingos nežinia prieš kiek metų. Man visada labiau buvo priimtinas žiobarų stilius, negu burtininkų.

Su Liuse išgėrėme dar po pora alkoholinio kokteilio, kurio parūpino vaikinai. Šiek tiek atsipalaidavau, tik retsykiais apsidairydavau po salę, kur mano Helovino pora, kuri sakė kad tuoj grįš. Naujojo mokytojo Sneipo taip pat nesimatė. Dolohovo irgi. Kažkodėl nujaučiu kažką negero.

Į scena užlipo dvyniai, Evanas ir Adamas. Vienas dvynys atsisėdo prie būgnų, Adamas persimetė elektrinę gitarą, kitas dvynys taip pat, o Evanas atsistojo prie mikrofono. Pradėjo groti pirmus akordus ir Brukveino merginos pašėlo. Daina atpažinau, tai buvo Nirvanos "Come as you are".

Karališkoji mokykla atokiau stovėjo ir ištolo stelėbo pasirodymą su pasipūtusiais veidais . Liusės vakaro pora tikrai turėjo gerą balsą, O Adamas puikiai valdė gitarą. Šiek tiek prasegti marškiniai suteikė jam seksualumo.

Liusė paėmusi mano ranką išsitempė pašokti. Alkoholis padėjo atsipalaiduoti, todėl judėjau laisvai atsidavusi muzikai. Šviesiaplaukis gitaristas kelis kartus į mane atsisukęs, man mirktelėjo.

Kai atliko tris dainas, į sceną vėl sugrįžo „Juodieji Vanagai" ir grynakraujai vėl sugrįžo į šokių aikštelę.

- Ką manai?, - išgirdau balsą sau už nugaros. Atsisukus išvydau besišypsantį Liusės brolį, - Dar vis abejoji apie mūsų grupės išgarsėjimą?

- Man labai patiko, - nusišypsojau atgal, - Galiu pasakyti, kad tikrai nusipirkčiau jūsų albumą.

Liusės nebebuvo šalia. Ją vėl nustvėrė Evanas ir nepaleido iš glėbio.

- Tikiuosi tavo partneris nesupyks, jeigu pakviesiu tave šokiui, - vaikinukas pradėjo darytis, - Kaip matau paliko tave vieną. Negražu iš jo pusės.

- Man nereikia atsiklausti savo partnerio, nes esu laisvas žmogus ir galiu pati nuspręsti su kuo šokti,- atkirtau. Buvau pavargusi laukti Hamlentono, kad ir kur jis prapuolęs. Helovinas kartą metuose, todėl turiu galvoti ir apie save. Nenorėjau žinoti į ką šį syki jis velęsi.

„Juodieji Vanagai" pradėjo groti lėtą dainą. Šviesiaplaukis su vieną ranka apsivyniojo aplink mano liemenį prisitraukdamas arčiau, o mano rankos įsitaisė ant jo tvirtų pečių.

- Šiandien labai gražiai atrodai, - sušnabždėjo man į ausį, - Net kiti vaikinai atkreipė į tave dėmesį. Girdėjau, kai jie aptarinėjo merginas.

- Matai, mano motina pasistengė, kad būčiau dėmesio centre, - nepatenkintai ištariau tuos žodžius, nes nujaučiau, kad vaikinai aptarinėjo mano iškirptę.

- Aš vis dar nesuprantu, kaip tu galėjai sutikti būti Magijos ministro sūnaus pora? , - priekaištavo, - Juk matai, kaip jis su tavimi nederamai pasielgė. Paliko tave vieną per Helovino šventę.

- Rovena taip pat palikai, - atkirtau, matydama rudaplaukę sėdinčią vieną ir stebinčia mus.

- Puikiai žinai kodėl aš ją pakviečiau.

- Nes Liusė norėjo, bet vistiek negražu iš tavo pusės. Galėtum šį vakarą sukandęs dantis su ja atbūti.

- Ir nepasinaudoti progos, kol tavo poros nėra?, - nusijuokė, - Juk žinai, kad tu man labai patinki. Nesuprantu ką tu įžvelgi tame šunsnukyje.

- Adamai, prikask liežuvį, - subariau, kai išgirdau įžeidžiamą žodį apie Naidželą, - Aš sakau, esu laisvas žmogus ir niekam nepriklausau. Manęs ir Naidželo niekas nesieją.

Pasukau galvą į šoną ir išvydau tamsiaplaukį stovintį šalia. Jis girdėjo kiekvieną mano pasakytą žodį. Atsitraukiau nuo Adamo ir pažvelgiau į Hamlentoną sutrikusi.

- Gal galėčiau susigrąžinti savo Helovino porą?, - grėsmingai, bei šaltai paklausė Gordono, kuris išsiviepė.

- Man atrodo jinai nenori būti susigrąžinama, - atšovė apkabindamas mane per pečius.

- Jinai atėjo su manimi, - toliau kalbėjo Hamlentonas žengęs žingsnį į priekį, kad galėtų žiūrėti savo priešininkui į akis. Jiedu buvo vienodo ūgio.

- Bet tu ją palikai, - atšovė Gordonas nepasiduodamas. Šitos žodinės peštynės pradėjo mane erzinti, lyg aš būčiau kažkoks trofėjus ir bando kovoti dėl jo.

- Adamai, - atsitraukiau nuo jo, - Aš atėjau su Naidželu, o tau reikėtų pasirūpinti Rovena. Tikrai nenorėčiau, kad tai būtų pats blogiausias jos vakaras gyvenime. Pasistenk padaryti jį geru, dėl manęs.

Liusės brolis nutilo, tvirtai lūpas sučiaupė ir jo akys lakstė ties manimi ir Naidželu.

- Gerai, - pasidavė, - Padarysiu, tai dėl tavęs, - su tais žodžiai pasišalino. Pajutau kaip tamsiaplaukis grubiai mane sugriebė už rankos ir apsuko, kad žiūrėčiau jam tiesiai į akis. Jo mėlynose akyse mačiau didžiulį įniršį.

- Aš tave palikau akimirkai viena, o tu iškarto lėki tam purvakraujui į glėbį?, - per sukastus dantis priekaištavo. Mano ranką dar labiau suspaudė ir nepaleido, - Nepakęsiu tokios nepagarbos.

- Apie ką tu čia kalbi?, - susiaurinau akis, - Tavo ta akimirka buvo puse Helovino vakaro! Kaip Tu gali kalbėti apie pagarbą, kai pats mane palikęs vieną, kažkur dingsti?

- Ir todėl turi tave tas nusmurgęs purvakraujis liesti, - su pasišlykštėjimu nužvelgė mane.

- Ar pamiršai? Pats sakei, kad mano nuobodulį praskaidrins Gordonas ir pasinaudojau tavo patarimu, - gėliau jam, kaip ir jis man, įžeidinėdamas mano draugus, - Ir Gordonui puikiai sekėsi, - išsišiepiau, kai mačiau kaip Voldemorto sūnus dar labiau niršo.

- Nedrįsk su manimi kalbėti tokiu tonu, - grasino man, - Tu net neįsivaizduoji ką aš galiu.

Aš prasižiojau, nes jis vėl pradėjo kalbėti kaip savo tėvas. Kartais aš šio vaikino visiškai neatpažįstu. Pastebėjau, kai kurie stebėjo mus, bet niekas negalėjo girdėti mūsų kivirčo.

- Norėčiau sužinoti, - toliau provokavau jį. Žinojau, kad mokiniams ir mokytojams matant jis nieko nedarys, nes taip susigadintų savo gero, pavyzdingo mokinio įvaizdį.

Dar stipriau suspaudęs mano ranką, pradėjo temti iš Didžiosios salės.

Perspėju, jog kitas skyrius bus "dirty" ir labai smulkiai aprašytas. Norėčiau sulaukti, bent kelių nuomonių ir tada kelsiu skyrių :)