Karališkas kraujas (HP LT)

13 skyrius

Tikriausiai tai pats ilgiausias parašytas mano skyrius ;D

Vakarienės metu teko man valgyti be Liusės. Nemačiau prie grynakraujų stalo, nei Anos, nei Naidželo. Tikriausiai Liusė vis dar su merginomis, o kad Naidželo nėra, jau nebe naujiena. Vis svarsčiau apie tai ką Hamlentonas man pasakė. Man buvo įdomu, apie kokius netekusius žmones jis kalbėjo? Gal būt apie mokinius kurie buvo nužudyti jo buvusioje mokykloje? Gal kažką iš ten turėjo artimo? Matyt mano klausimai jam sukėlė blogus prisiminimus. Vis dėl to, jis nėra toks šaltas ir be emocinis žmogus. Kažkas jame slypi tikrai pažeidžiamo ir žmogiško. Gal būt tai ir nulemia jo keista elgesį?

Pažiūrėjau į savo nebaigtą valgyti maistą ir supratau, kad daugiau nei kąsnio tikrai nepaimsiu į burną. Pastaruoju metu tikrai pradėjau labai mažai valgyti. Nepasakyčiau, jog jausčiau stresą ar nerimą, bet tikrai sumažėjo apetitas. Palikau nebaigtą maistą ir atsistojusi išėjau iš valgyklos. Paėjusi iki laiptų ir pastebėjau, kad iš netoli esančio valytojos sandėliuko girdėjosi vaikino ir merginos ginčas. Kuo tyliau nuėjau prie sandėliuko durų ir įdėmiai klausiausi.

- Hari, pasakyk kieno tai raštelis? - piktai ir agresyviai rėkė mergina, kuris priminė Monikos balsą. Tikriausiai tame mažame kambarėlyje užsidare Rukvudas su Kerou.

- Monika, juk žinai, kad iš merginų dažnai gaunu raštelius, - kalbėjo jis ramiai. - tai nereiškia, kad į juos atsakinėju.

- Iš kur aš galiu žinoti? Man atrodo tau išvis nerūpi mūsų santykiai. Turėtum džiaugtis, jog mane turi, nes geresnės grynakraujės už mane tikrai nesusirasi.

- Iš tiesų man nerūpi mūsų santykiai, - šaltai tarė vaikinukas. - Puikiai žinai, kad su tavimi esu dėl kraujo statuso ir dėl to kad mūsų tėvai draugai. Ir neapsimetinėk, kad su manimi esi, nes kažką man jauti. Tokie žmonės kaip tu, nieko nejaučia.

Pasigirdo garsus pliaukštelėjimas, kad net šiek tiek atšokau nuo durų. Tikriausiai po šių žodžių Haris sulaukė antausio.

- Siūlyčiau prikasti liežuvį Rukvudai, - piktai tęsė toliau mergina. - Kas mano, tas yra mano ir tavimi su niekuo nesidalinsiu.

- Arba kas?

- Ta mergiūkštė stipriai kentės. Tu taip pat.

Supratau, jog pakankamai išgirdau kiek man reikėjo. Būtinai reikia perspėti Liuse, kad rimtai pasisaugotų Monikos. Ji tikrai kovingai nusiteikusi. Sparčiais ir dideliais žingsniai nukulniavau į savo bendrabučio kambarį. Tik atidariusi duris išvydau ant žemės besivoliojantį sulankstytą popieriuką ant kurio buvo parašytas mano draugės vardas. Pakėliau jį nuo grindų ir valdoma pagundos ir smalsumo išlanksčiau jį.

" Liuse,

Nebegaliu daugiau laukti ir noriu kuo greičiau su tavimi susitikti. Susitinkame šiandien 22 val. prie juodosios magijos klasės. Žinau kaip ištrūkti iš mokyklos niekam nežinant. Nesijaudink, smulkiai apgalvojau planą, dėl to nereikia jaudintis ar kažkas mūsų sugaus. Su manimi tu visada būsi saugi.

Tavo H.R."

Tai perskaičius sulanksčiau lygiai taip pat kaip buvo. Tam Rukvudui tikrai mano draugė patinka. Jis su Monika yra vien dėl grynakraujiškos pareigos, o ne iš meilės. Šiuo atveju džiaugiuosi, jog esu negryno kraujo ir galiu būti su kuo panorėsiu, nesvarbu koks kraujo statusas. Jeigu nepranešiu Liusei apie raštelį, ji tikrai labai ant manęs supyks. Aišku būtų gerai atsilyginti už tai ką ji pasakė per mano sesers pamoką, bet kadangi jaučiuosi suaugusi, tai nusprendžiau pranešti.

Iš rašomojo stalo stalčiau išsitraukiau savo mobilųjį telefoną ir nufotografavau Hario parašytą žinutę. Paspaudžiau "siųsti" ir po kelių akimirkų parėjo Liusės atsakymas.