Karališkas kraujas (HP LT)

23 skyrius

Kraujas nesiliovė bėgti. Galėjau jausti kraujo skonį burnoje. Žiūrėjau į išsigandusį Naidželą, kol jo veido bruožai pradėjo lietis, o tada akis užliejo tamsa.

Pabudau su didžiuliu galvos skausmu. Pasitryniau akis, ir aš nebebuvau Tatjanos Vang klasėje, o gulėjau savo bendrabučio kambaryje.

- Pabudai, - tarė Liusė atsisėsdama ant mano lovos krašto, - Aš buvau velniškai dėl tavęs išsigandusi.

- Kas nutiko?, - paklausiau ir susiėmiau už galvos iš skausmo.

- Kerai buvo tokie stiprūs, jog tau trūko kapiliaras ir labai kraujavai, - pasakojo mano draugė, - Naidželas tave išgydė.

- Bet ir jis kraujavo, - pasakiau prisiminusi, kai jam iš nosies bėgo kraujas.

- Jam tik buvo sukilęs spaudimas, - numojo ranka šviesiaplaukė, - Ne taip baisiai kaip tau. Po Vang pamokos visi mokiniai suskubo rašyti skundus ir prašymus, jog nutrauktų Legilimantijos ir Oklumantijos mokymą, nes tai pažeidžia žmogaus privatumą. Kai kurie grynakraujai, net susisiekė su savo tėvais iš ministerijos, kad uždraustų šitą mokymosi dalyką. Niekam nepatiko, kad kažkoks nepatikimas žmogus knaisiotus po jų protą. Man irgi.

- Bet iš dalies, šis dalykas yra naudingas ir reikalingas, - prieštaravau, pakildama ir atsiremdama į sieną.

- Sutinku, bet tai gali būti papildoma pamoka ir eitu į ją tik savanoriai, o ne per prievarta, nes tokia yra mokymosi programa.

Jinai teisi. Būtų gerai, jeigu uždraustų Oklumantijos ir Legilimantijos pamokas, bet kitą vertus, niekada ir nebūčiau sužinojusi siaubingų dalykų apie Naidželą. O Dieve, dar vis negaliu patikėti, kad Naidželas yra Voldemorto sūnus. Dabar suprantu kodėl jis taip domisi ir renka medžiagą apie patį baisiausią visų laikų burtininką. Vaikinas nori viską žinoti apie savo tėvą. Tokia žinia labai mane gąsdina, kad net oda pašiurpsta.

- Ei, - Liusė spragtelėjo pirštais man prieš akis, - Aš klausiu, kaip tau kova su Naidželu? Ką apie jį sužinojai?

Tikrai negalėjau savo draugei pasakyti, kad Naidželas yra Voldemorto sūnus. Negaliu rizikuoti, nes nežinau ką šis vaikinas gali. Su tokia naujiena pastatyčiau draugę į pavojų.

- Sužinojau kokia jo sunki vaikystė buvo, - tariau ir nutylėjau baisiausią dalį, - Tačiau jis žino, ką radau po jo čiužiniu ir žino apie tą įvykį su Marku.

Liusė nustebusi susiėmė už burnos. Aš ir pati bijau, nes Naidželas žino apie nelaimingą atsitikimą ir motina tai nuslėpė. O už tokio įvykio nuslėpimą gresia kalėjimas. Hamlentonas gali papasakoti savo globėjui ministrui ir gali imtis šitos bylos.

- Tikiuosi jis niekam nepasakos, - naiviai mąstė šviesiaplaukė, - Tu privalai su juo pasikalbėti. Kadangi tu jam patinki, gal jis niekam nepasakos.

- Jokių būdu su juo aš nekalbėsiu!, - pareiškiau,- Geriau papasakok ką matei Anos Kerou galvoje.

- Prižadėk, jog niekam apie tai neprasitarsi, - maldavo manęs draugė žiūrėdama įdėmiai.

- Aš neturiu kam prasitarti, - prisimerkiau, - ji matė žudynių sceną?

- Nevisai, - nusipurtė, - Aš mačiau, kaip ji Karališkos mokyklos pilyje atsisveikino su kažkokiu vaikinu ir palinkėjo jam geros nakties. Tada ją prigavo Hamlentonas, nes tą naktį jis patruliavo mokykloje. Žinai, prefekto pareiga. Liepė jai kuo greičiau grįžti į savo kambarį. Beeidama link mergaičių miegamųjų, Ana pamatė kaip pro šalį prašliaužė gyvatė. Kerou nusekė paskui ją, o tada iš kažkur atsirado jų dar daugiau. Jos visos šliaužė į vaikinų miegamąjį. Ana pravėrė vaikinų miegamojo duris, kurios ir taip buvo šiek tiek pravertos ir pamatė stovintį aukštą vyro siluetą iš nugaros, kurį apšvietė pro langą sklindanti mėnulio šviesa. Negalėjau įžiūrėti to vaikino veido, nes ji pradėjo man priešintis ir vaizdas susiliejo. Bet faktas tas, ji žino kas nužudė tuos mokinius.