Karališkas kraujas (HP LT)

14 skyrius

- Rebeka, kelkis!- išgirdau pažįstamą balsą ir pajutau, jog kažkas judina mano petį. Pramerkusi akis, pamačiau išbalusį iš baimės Liusės veidą.

- Kas nutiko? – paklausiau jos susirūpinusi, patrindama pirštais užtinuses akis.

- Pameni, kai pasakojai apie tą Netromantrija ar kaip ten?

- Nekromantija, - pataisiau ją. – O kas dėl jos?

Aš įsitaisiau taip, kad mano draugė galėtų patogiai atsisėsti ant mano lovos. Mačiau kaip jos rankos ir kojos drebėjo. Kažkas tikrai turėjo labai ją išgąsdinti.

- Jie tikrai ją užsiiminėja praktiškai, - drebančiu balsu prakalbo ji. Paskutinį žodį net pabrėžė. Aš taip ir jaučiau, kad vien teorija jie nesinaudoja. Kokia nauda jiems iš teorijos, jeigu negali to naudoti praktiškai?

- Pasakok viską nuo pradžių, - liepiau jai. Pastebėjau, kad apie tai jai nebus lengva kalbėti, bet privalėjau tai išgirsti.

- Nusileidusi į pirmą aukštą radau Rukvudą pasislėpusį už kampo, kad niekas negalėtų jo pastebėti, - pradėjo pasakoti šviesiaplaukė, - Jis turėjo pasidaręs rakto kopiją nuo juodosio magijos klasės. Kadangi mokyklos klasių spynos apsaugotos tik nuo magijos, bet ne nuo paprastų dalykų, tai lengvai pakliuvome į klasę.

Nustebino Haris Rukvudas, kad būdamas grynakraujis, naudoja žiobariškus įsilaužimo būdus.

- Pameni tą patalpą, kur tavo sesuo anksčiau laikė visokius magiškus daiktus?- paklausė manęs. Aš puikiai prisiminiau, kad klasėje dar buvo mažas kambarėlis, kuriame Amanda laikė pamokoms skirtus daiktus. Ir tame kambarėlyje buvo kitas išėjimas į kiemą. Nejaugi jie juo pasinaudojo?

- Jūs pasinaudojote, tuo išėjimu?

- Taip, - patvirtino mano draugė, - Haris turėjo pasidaręs ir nuo to kambariuko raktą ir nuo išėjimo.

- Oho, - nustebus pasakiau. Pasirodo šis vaikinukas linkęs laužyti taisykles ir rizikuoti pavojinguose situacijose. Šiuo atveju jiedu vienas kitam labai tinka. Liusė irgi mokėdavo išsisukti iš nemalonių situacijų ir jeigu pakliūdavo, į viską žiūrėdavo paprastai ir nematydavo didelės problemos. – Įdomu, kaip jam pavyko gauti originalius raktus ir sugebėti pasidaryti kopiją? Nejaugi profesorius Dolohovas taip neatsakingai nesaugo savo nuosavybės?

- Šito neklausiau, - tarė Liusė. – Klasėje ir toje patalpoje buvo tamsu, todėl visą laiką buvau įsikibusi Hariui į parankę. Jis žinojo kur eina, matyt ne pirmą sykį tuo išėjimu naudojosi. Kadangi vakaras šiltas, jis mane nuvedė į Kvidičostadioną. Perlipome tvorą, nes vartai buvo užrakinti ir nuėję į stadiono vidurį, įsitaisėme ant žolės.

- Skamba, kaip scena iš romantinio filmo, - pasakiau ir įsivaizdavau kaip viskas vyko.

- Pasimatymas ir buvo labai romantiškas, - tarė ji išsišiepusi. – Stebėjome žvaigždes, kalbėjome apie gyvenimą ir patikėk, aš pamačiau visai kitokį Harį, negu jis būna prie grynakraujų. Prie jų jam tenka užsidėti kaukę, kad pritaptų ir pasiektų savo svajonę. Po mokslų jis pasirašys kontraktą su suaugusiųjų Kvidičo rinktinę ir tada galės būti nepriklausomas nuo tėvų. Jeigu jis būtų toks, koks yra, visi nuo jo nusisuktų ir galbūt net tėvai jo išsižadėtų, o jie labai įtakingi. Jų dėka, jis užmezgė su svarbiais žmonėmis pažintis.

- O jūs bučiavotės?- paklausiau jos, pasislinkusi arčiau ir žiūrėdama į akis. Mačiau kaip žandukai rausta ir tai reiškia teigiamą atsakymą, - Jūs bučiavotės!

- Taip, bet aš jį pradžioje atstūmiau paklausydama tavo patarimo. Norėjau patikrinti ar jis būdamas atstumtas, ar norės toliau su manimi užmegzti ryšį? Žinok, Haris puikia mane suprato, kad man nemalonu jį bučiuoti, kai su tomis pačiomis lūpomis jis bučiuoja Moniką. Dar sužinojau, kad jų santykiai yra komplikuoti ir ji su juo tik dėl to, nes jų tėvai yra draugai ir žinoma dėl kraujo statuso. Tėvai nori, kad jie susituoktų, bet taip pasmerktų save nelaimingai santuokai.