Karališkas kraujas (HP LT)

22 skyrius

Laikas slinko ir sulaukėme spalio mėnesio per kurį Oklumantiją ir Legilimantiją naudosime praktiškai. Amandos pamokos buvo labai varginančios, kad po jų buvo sunku atlikti namų darbus. Darydavosi silpną ir niekaip nepraeidavo galvos skausmai. Nemažai apie pačia Liusę sužinojau, nors maniau, jog viską apie ją žinau. Jaučiau, kad padariau didelę pažangą ir pavyko nevieną sykį uždaryti savo protą ir apsaugoti savo prisiminimus. Tik neaišku, kaip bus per Tatjanos Vang pamoką.

Ana Kerou paleido iš ligoninės, tačiau jinai atsiskyrė nuo mūsų ir su niekuo nebendravo. Kartais matydavau ją su Kajum Makveinu susikibusius už rankų.

O Naidžialas, Ačiū Dievui, atstojo nuo manęs. Tik vakarais ateidavo patikrinti ar esame savo kambariuose, o per pamokas persimesdavo tik keliais žodžiais. Kartais jis vėl dinginėdavo ir jo nematydavau, bet per daug neėmiau į galvą.

Kadangi esame stebimos, Liusė rado kitą būdą kaip bendrauti su Hariu Rukvudu. Jinai jam padovanojo mobilųjį telefoną ir kai pasislėpė sandėliuke, greitai pamokė kaip rašyti SMS žinutes ir kaip jai paskambinti. Rukvudas tą telefoną laiko paslėpęs, bet vistiek kas nors gali surasti. Savo santykiai jiedu labai rizikuoja.

Kiekvieną darbo dieną po pamokų padedu bibliotekininkei palaikyti tvarką su knygomis. Myliu knygas, todėl toks darbas man tik malonumas. Net gavau raktą nuo rūsyje esančios patalpos, kurioje laikomos senos, apdriskusios knygos. Kai pirmą syki pamačiau tą patalpą, net išsižiojau, jog po mokyklą laikoma tiek daug senovinių knygų, kurios yra aptrintos ir nebenaudingos.

Vieną dieną buvau užsilaikiusi tame kambaryje ir radau nemažai medžiagos rašiniams. Borrelo vėl didžiavosi mano žiniomis ir pasiekimais, o iš Naidželo žvilgsnio supratau, jog jam pačiam įdomu iš kur aš gavau papildomą medžiagą, kurios mūsų bibliotekoje nėra. Ha! Tikrai jam to neatskleisiu.

Tačiau nors kaip nelaukiau, bet atėjo ta diena, kai per Apsiginimą nuo juodosios magijos pamoką kausimės su varžovu ir bandysim atsilaikyti nuo Legilimantijos kerų. Bijojau, kad man gali nepavykti apsiginti, bet kartu man buvo labai smalsu ką išvysiu Hamlentono prote. Tik aišku, jeigu mane su juo suporuos.

Kai įžengėme su Liuse ir Rovena į klasę, pamatėme prie sienų pristumtus suolus ir kėdes. Viduryje buvo paliktas laisvas plotas. Viename gale stovėjo grynakraujai, o kitame mūsų mokinės.

Tik nuskambėjo skambuti ir į kabinetą įžengė profesorė Tatjana Vang.

- Nuostabu, kad visi susirinkote, - tarė šaltai, - Negaištame laiko ir prašau visus išsitraukti savo burtų lazdeles.

Visi ir taip buvo išsitraukę, nes kai kurie nekantravo, o kai kurie bijojo šitos pamokos.

- Jeigu visi įdėmiai klausėtės per mano pamokas, nebus problemų kovoje, - aiškino profesorė vaikščiodama po klase. – Kai paskirstysiu visus poromis, vienas iš jūsų bandysis gintis, o kitas stengsis įsiskverbti į jūsų protą. Po kiekvieno bandymo, pasikeisite rolėmis. Taigi, - Vang pažvelgė į savo sąrašą, - Panele Gordon ir Kerou, prašau jus į klasės vidurį.

Ana ir Liusė viena į kitą nedrąsiai pažvelgė ir žengė į klasės vidurį. Suskaičiavusi iki trijų, pirmoji puolė Liusė. Ana šiaip ne taip laikėsi ir paleido iš savo lazdelės vandens čiurkšlę tiesiai Liusei ant veido, kuri padėjo nutraukti kerus. Tada Kerou puolė mano draugę, bet ji žymiai greičiau pasipriešimo. Su kiekviena kova, mačiau kaip merginų veido išraiškos keitėsi. Galėjau garantuoti, kad dabar jos viena apie kitą žino nemažai.

Profesorė nutraukė kovą ir merginos grįžo į savo vietas. Į "ringą" sekantys ėjo Rovena su Pyteriu.

- Ana jau žino apie mane ir Harį, - sukuždėjo tyliai man į ausį. Taip ir galvojau, kad jai nepavyks to nuslėpti, - Bet čia neblogiausia. Ana žino kas nužudė tuos mokinius.