Karališkas kraujas (HP LT)

36 skyrius

- Labas diena, - pasisveikino profesorius. Priėjęs prie mano motinos pabučiavo jai ranką, - Su Padėkos diena!

- Ir jus su Padėkos diena!, - pasveikino visa išraudusi, - Kaip smagu, kad mano dukrai Amandai pakliuvo toks džentelmenas kaip jūs! Nekantrauju kada galėsiu su jumis artimiau susipažinti.

Eriko Nelsono akys nukrypo į mano pusę, o aš iš šoko negalėjau pajudėti. Amanda ir Magijos istorijos mokytojas? Kokio velnio ji su juo susidėjo? Juk ji jautė tokia antipatiją grynakraujams, o štai dabar atsivedė vieną tokį ir dar buvusi Mirties Valgytoją. O gal šis vyriškis yra Mirties Valgytojas ir yra išvien su Sebastianu Dolohovu? Gal suvilioti mano seserį yra kažkokia plano dalis? Juk bibliotekoje pati girdėjau, kai Sebastianas sakė Sneipui, kad tuoj užims ministeriją ir purvakraujų mokyklų nebeliks. Turiu labai blogą nuojautą.

- Rebeka, kodėl stovi kaip pabučiuota?, - pertraukė mintis motina, - Ateik ir pasisveikink su svečiu, o aš einu pasuksiu mamai ir paklausiu už kiek laiko bus.

Motinai pasišalinusi, mokytojas priėjo arčiau ir taip pat pabučiavo ranką. Negalėjau nuslėpti drebančios rankos, todėl buvo aiškiai matyti, kad jo buvimas mane gąsdina.

- Su Padėkos diena, - pasveikino, bet aš negalėjau pralementi nei vieno žodžio. Norėjau, kad kuo greičiau baigtusi šis košmaras.

- Erikai, - kreipėsi į jį Amanda, - Eime, parodysiu kur gali išsikrauti savo daiktus.

- Gerai, brangioji, - tarė vyriškis ir abudu pakilo į antrą aukštą. Keista girdėti iš grynakraujo lūpų malonius žodžius, ypač kai tuo nepasižymėjo per jo vedamas pamokas. Privalau sužinoti ar jis išvien su Mirties Valgytojais. Naidželas tikrai turi žinoti, ypač kai palaiko ryšį su Nelsonu. Bėda ta, kad Naidželas neturi jokios ryšio priemonės. Norėčiau jam paskambinti ir pasidomėti, bet jis burtininkas. Kodėl man nešovė į galvą parūpinti jam telefoną? Liusė, tai Hariui Rukvudui parūpino. Nesvarbu, bet privalau su kuo nors apie tai pasikalbėti.

Užsidariau pirmo aukšto tualete ir bandžiau skambinti savo draugei, tačiau ji nekėlė. Tikriausiai taip pat ruošiasi Padėkos dienai. Nežinau, kaip reiks išsėdėti ramiai prie vaišių stalo ir nesibaiminti. O gal papasakoti Amandai kas šiuo metu vyksta ir kad Mirties Valgytojai nori užimti Magijos ministerija? Abejoju, jog tokią paslaptį galėtų pasilikti su savimi, tačiau tai vienintelis būdas išskirti ją su Eriku Nelsonu.

Nežinau, kiek laiko prasėdėjau tualete, bet per tą laiką spėjo grįžti ir močiutė. Galėjau girdėti jos balsą už durų. Kelis kartus giliai įkvėpiau ir iškvėpiau ruošdamasi išeiti iš „saugios slėptuvės".

- O štai ir tu, - nudžiugusi tarė močiutė mane pamačiusi, - Maniau kažkur išbėgai.

- Ne močiute, tik šiek tiek sunegalavau, - melavau, - Tikiuosi nesupyksi, kad ilgai nebūsiu su jumis prie stalo, tikrai nekaip jaučiuosi. Matyt vakarykštis maistas kaltas.

- Žinoma, Rebeka, - paglostė švelniai nugarą, - Bet vistiek reikia pasistiprinti. O dabar einame prie stalo, kol tavo motina mūsų nepasigedo. Jau ir taip priekaištauja, kad baisiai dirbo, kol aš gražinausi.

Šyptelėjau ir pajudėjome link valgomojo nuo kurio galėjau užuosti kepto kalakuto kvapą. Sesuo su motina jau sėdėjo prie stalo, o magijos istorijos mokytojas atkimšinėjo vyno butelį žiobarišku būdu. Buvo keista matyti grynakraujį, kuris nesinaudoja burtų lazdele.

- Kaip tik jūsų pasigedome, - pamačiusi mus prabilo gimdytoja, - ponas Nelsonas kalbėjo apie tave ir apie tavo gabumus magijos istorijos pamokose. Nesistebiu, juk mano nuostabios dukros šiuos gabumus paveldėjo iš manęs.