Karališkas kraujas (HP LT)

26 skyrius

Sekantį rytą, pajutau kaip kažkas mane judina už peties. Pramerkiau, o tai buvo Liusė.

- Kelkis, kažkas nutiko,- susirūpinusi žadino mane, - Visus kviečia į Didžiąją salę. Renkis ir eime.

- Tik nesakyk, kad kažkas kažką pavogė iš mokyklos teritorijos ir dabar ieškos kaltų, - tingiai atsisėdau ant lovos krašto ir nusižiovavau, - Kiek valandų?

- Be dešimt minučių šešios, - atsakė šviesiaplaukė, rišdamasi savo plaukus į uodegą, - Ėjau į tualetą ir pastebėjau, kad dauguma merginų irgi jau nemiega. Tada sutikau Ernesa ir ji pasakė, kad visos susitiktume į Didžiąją salę. Kažkas siaubingo nutiko.

Kas galėjo nutikti? Viduje jaučiau blogą nuojautą. Nejaugi ir mūsų mokykloje prasidėjo žudynės? Greitai pašokau iš lovos ir puoliau rengtis.

Po kelių minučių su Liuse nusileidome į Didžiąją salę. Mokytojai, mokiniai, bei visas mokyklos personalas jau buvo susirinkęs. Atsisėdome šalia Rovenos ir laukėme kada direktorė kalbės.

- Nematau Hario, - susirūpinusi pakuždėjo man į ausį, - Nejaugi kažkas jam nutiko? Dar vakar vakare su juo susirašinėjau.

Naidželas sėdėjo kitoje pusėje ir žiūrėjo į Didžiosios salės sceną. Anos ir Monikos irgi nesimatė. Nujaučiau kažką blogo.

- Kerou seserų irgi nėra, - tariau bandydama rasti jas minioje, tačiau veltui, - Tau neatrodo keista?

Į scena užlipo direktorė Sanders. Visi su nekantrumo laukė jos pranešimo. Galėjau iš direktorės akių matyti, kad nutiko kažkas siaubingo.

- Pasikviečiau Jus visus pranešti blogą naujieną, - jos balsas drebėjo ir buvo prikimęs, - Vakar vėlai vakare, prefektas pranešė apie dingusią mokinę Aną Kerou. Buvo paskelbta paieška ir tik paryčiais radome ją centriniame parke... negyva.

Pasigirdo šurmulys, kai kurie pradėjo verkti, o kai kurie sustingo šoke. Jaučiau kaip ir mano skruostais rieda ašaros.Liusė taip pat praviro ir atsirėmė į mano petį. Pažvelgiau į Naidželą ir mūsų žvilgsniai susitiko. Jo akyse nemačiau nei nustebimo, nei šoko, nieko. Jokios emocijos, tik tuščias šaltas žvilgsnis.

- Panelė Kerou buvo sukandžiota gyvačių, - toliau tęsė direktorė pati vos tramdanti savo ašaras, - Šiandien į mokyklą atvyks iš Magijos ministerijos, kriminalinių nusikaltimų skyriaus žmonės, kurie apklaus kiekvieną mokinį, darbuotoją šioje mokykloje. Todėl, šiandien jums nevyks pamokos. Iš mokyklos visiems draudžiama išeiti, dėl jūsų saugumo. Anos Kerou laidotuvės įvyks savaitgali, jeigu bus norinčių, galėsite jose dalyvauti. O dabar visi pagerbkime Aną Kerou tylos minute.

Visi nutilo ir galėjau girdėjau, kai kurių žmonių raudas. Man irgi širdis plyšo. Nebuvome geriausios draugės su Ana, bet man ji patiko.

- Aš nesuprantu, kas galėjo nužudyti Ana?, - kalbėjo pašnibždomis Liusė, - Apart tau, aš niekam nesakiau jos paslapties. Tas žudikas iš kažkur sužinojo, kad ji žino ir ją pašalino.

Mano draugės žodžiai palietė mane, nes jos paslaptį išpliurpiau Naidželui. Negalėjau jai to prisipažinti, nes mane kaltins, kad nesugebėjau laikyti liežuvį už dantų. Ir vėl grįžau prie įtarimų, kad Hamlentonas žudikas. Šį sykį būtų motyvas nužudyti Ana, nes ji matė žudiko veidą. O to žudiko veidas galėjo būti jo. Plius jis yra Klastuolio palikuonis, turėtų būti šnypštūnas. Jis galėjo lengvai užvaldyti gyvates. Bet kam nužudyti mokinius ir direktorių? Tikriausiai direktorius buvo prieš priėmimą į Karališką mokyklą nevisai gryną vaiką, todėl jis atkeršijo. O tie kiti mokiniai, galėjo būti jo skriaudikai. Jeigu jis be pasigailėjimo kankino berniuką iš prieglaudos, kodėl jų negalėjo? Gal jis manė, kad jie to nusipelnė. Jis pats sakė, kad negalima gailėti tų, kurie to nusipelnė.