Karališkas kraujas (HP LT)

33 skyrius

Kai grįžau iš Naidželo kambario apie vidurnaktį, Liusę radau lovoje miegančia. Tyliai persirengiau ir atsiguliau į lovą. Niekaip negalėjau užmigti, nes galvojau apie Hamlentoną. Prisiminiau kiekvieną prisilietimą, kiekvieną pojūtį. Dabar suprantu kodėl Liusė norėjo su Rukvudu įsliūkinti į rūsyje esančią patalpą ir patirti malonumą.

Naidželas nepasakė, kad mane myli, bet man užtenka to, kad manęs nori, jam rūpiu ir bijo mane prarasti. Plius pasitiki manimi, nors nelabai norėjo atskleisti kur jis buvo prapuolęs tas valandas per Heloviną. Nenorėjau gandinti tobulos akimirkos, todėl daugiau neklausinėjau.

Sekantį rytą, po pusryčių visi išlydėjome Mautvilio mokinius. Mačiau, kad kai kurie buvo pagirioti. Adamas irgi. Kai jį apkabinau atsisveikindama, šviesiaplaukis bandė mane pabučiuoti, bet aš atitraukiau galvą ir jam nepavyko. Naidželasiš toli mus stebėjo, bet jokių emocijų nerodė. Jis elgėsi taip, lyg tarp mūsų vakar nieko nebūtų įvykę.

Norėjau po pietų su juo pasikalbėti, bet tamsiaplaukis vėl kažkur prapuolė, todėl tūnojau savo bendrabučio kambaryje ir ruošiausi rytdienos pamokomis. Buvo sunku susikoncentruoti ties Magijos istorija, kai galvoja knybždėjo vakarykštės su Naidželu lovoje patirtos scenos.

- Gali parodyti savo parašytą rašinį Borello pamokai?, - paprašė Liusė kovodama su savuoju.

- Taip, gali imti, - pasakiau neatitraukdama nuo Magijos istorijos puslapių. Ji paėmė nuo rašomojo stalo rašinį ir pradėjo tyliai skaityti. Mane nuo knygos atitraukė garsus merginos juokas.

- Kas tave prajuokino mano rašinyje?, - paklausiau nepatenkintai, o ji toliau juokėsi, net už pilvo susiėmusi.

- „Po istoriko Roberto Konveino analinės buvo įrodyta, kad...", - greit pastvėriau iš jos rankų savo darbą. Negaliu net Magijos istorijos normaliai skaityti, bet dar ir rašiniuose pridariau klaidų.

- Vietoj „analinės", turėjo būti „analizės", - išsitraukusi lazdelę, pataisiau klaidą, kad nereikėtų braukyti, - Ačiū, kad pastebėjai, nes būčiau raudonavusi prieš profesorių.

- Rebeka, kas tau pastaruoju metu darosi?,- linksmai paklausė, - Šiandien elgiesi, lyg būtum išskridusi į kitą pasaulį.

- Kaip aš elgiuosi?, - nesupratau, koks mano elgesys išduoda, kad kažkas su manimi kitaip.

- Šiandien keli žmonės į tave kreipėsi, o tu nesureagavai. Maistą valgei vėžlio greičiu. Visą laiką daireisi, lyg kažko ieškodama. Aš tavo draugė, todėl viską pastebiu, - išdėstė, o aš likau apšalusi, nes neatkreipiau dėmesį į savo elgesį. Jaučiausi, lyg aš elgiausi normaliai, kaip visada.

- Tikriausiai dar niekaip negaliu atsigauti po vakarykščių įvykių, - toliau pasiėmusi knygą bandžiau skaityti, bet šviesiaplaukė neatitraukė nuo manęs akių.

- Mačiau tą incidentą su mano broliu ir Naidželu, o paskui tu prapuolei. Pamaniau, gal išėjote aiškintis santykių, todėl nenorėjau trukdyti ir toliau mėgavausi švente. Bet vistiek man įdomu, kas tarp jūsų įvyko?

- Tavo žodžiuose buvo tiesos, - pritariau jai, - Jam nepatiko, kad aš esu su tavo broliu. Dar tokio pikto neesu jo mačiusi. Jis pradžioje nebuvo švelnus su manimi, bet galiausiai išsiaiškinau, kad Naidželas bijo mane prarasti.

- Sakiau!, - nudžiugo, kai pasijuto būdama teisi, - Jis laiko tave savo nuosavybe ir jam nepatinka, kai kas nors kitas lenda.

- Na taip, kai mes jis mane glamonėjo, pasakė kad esu JO, - po mano žodžių Liusė prasižiojo.

- Tai Jūs jau...??, - atsargiai paklausė.

- Taip. Todėl visą vakarą ir nesirodėme. Viskas buvo labai netikėta ir neplanuota.