Karališkas kraujas (HP LT)

6 skyrius

Įsijaučiau berašant šį kūrinį ir šį syk skyrius bus ilgesnis :)

Profesorius Nelsonas visą pamokos dalį kalbėjo vien apie Voldemortą ir jo svarbą istorijoje. Dar sužinojome naujieną, kad jis yra pabaigęs Hogvartsą ir pats dalyvavo kare, žinoma palaikė Voldemorto pusę, tik aišku tai nutylėjo.

Sekanti pamoka buvo Žiobarynas ir šį syki be grynakraujų. Praėjo gan nuobodžiai, nes mokėmės apie Antrą pasaulinį karą Europoje. Profesorė Keitė Megan uždavė perskaityti nemažai knygų, kaip visada.

Po Žiobaryno turėjo būti Kerėjimas pas Amandą, bet atkreipau dėmesį, kad pakeistos klasės. Įėjome į klasę ir pastebėjau, kad ši klasė daug mažesnė, negu jos buvusi. Kodėl pakeitė klases? Taip ir nesuprantu.

Su Liuse susiradome laisvas vietas ir atsisėdome. Ačiū Dievui šį syki sėdėsiu toliau nuo Naidžialo. Nors jis manęs nekalbina, netrukdo, bet vistiek kažkokiu būdu mane blaško. Ir tas jo žvilgčiojimas į mane. Tik norisi prie jo prieiti ir paklausti, kodėl jis taip žiūri į mane? Toks jausmas lyg man būtų karpa ant nosies išaugusi ir niekaip nuo jos negalėtų atitraukti žvilgsnio.

Po skambučio į klasę įėjo Amanda pasipuošusi mano mamos kurta suknele. Pastebėjau, jog ji ir pasidažiusi, nors tikrai retai naudoja kosmetiką. O dar nuo jos sklido prabangių kvepalų aromatas. Visą tai sudėjus, reiškia ją taip pasidabinti privertė vyras. Įdomu, koks jai vyras krito į akį?

- Sveiki mokiniai, - prabilo ji visiškai be nuotaikos balsu.- Aš - Amanda Miller mokinsiu jus Kerėjimo šiais metais. Pasiunčiu jums lapą, tad pasižymėkite, kad esate pamokoje.

Ji padavė lapą Anai Kerou, o ta pasirašiusi pasiuntė kitiems.

- Šiandien mokinsimės apie be žodinius kerus, - pasakojo Amanda atsirėmusi į stalo kraštą. - Tai sudėtingas ir be galo daug praktikos reikalaujantis būdas, paleisti kerus jų neištarus. Dabar visi susiraskite po nedidelį objektą su kuriuo galėsime pasipraktikuoti.

Aš išsitraukiau iš kuprinės obuolį, kurį ketinau vėliau suvalgyti, kai išalksiu. Liusė išsitraukė ružavą lūpdažį, o Naidželas pastebėjau pasidėjo nuo savo bendrabučio kambario raktą.

- O dabar išsitraukite savo lazdeles ir panaudokite Wingardium Leviosa, pasitelke tik proto pagalbą, neištare nei vieno žodžio. Nepamirškite susikoncentruoti ties objektu.

Aš mostelėjau lazdele ir man iš pirmo sykio pavyko pakelti obuolį. Nusišypsojau patenkinta Liusei, kuri vis mosikavo savo lazdele, bet lūpdažis niekaip net milimetro nepakilo. Atsisukau į Hamlentono pusę, jo raktai irgi sklandė ore. Pažvelgęs į mane nežymiai man šyptelėjo, o aš greitai nusukau akis nuo jo.

Po pamokos, kai visi išėjo priėjau prie sesers, kuri sėdėjo prie rašomojo stalo ir kažką susikaupusi rašė. Aš krenkštelėjau ir tik tada pastebėjo mane.

- Kažkas nutiko, Rebeka? - paklausė ji. Mačiau, kad ji šiuo metu su niekuo nenorėjo kalbėtis.

- Tai tu man pasakyk. - liepiau jai, - Kodėl tave perkėlė čia?

Ji atsiduso ir apsimetė, jog kažką labai svarbaus rašo, nors tai tik buvo gestas kuo greičiau užbaigti pokalbį.

- Nes taip direktorė nusprendė. - trumpai ir aiškiai Amanda atsakė, net nepažvelgdama į mane.

- O kas tavo seną klasę užėmė?

- Sebastianas Dolohovas. Matai, jam per maža ši klasė mokinti savo mokinius juodosios magijos, tai pasiprašė mano klasės. O direktorė kur tau prieštaraus, žinoma su malonumu ją jam atiduos, net neatsiklaus mano nuomonės.