Karališkas kraujas (HP LT)

16 skyrius

Bendrabučio kambaryje Liusės neradau. Pažiūrėjusi į laikrodį ant riešo  supratau, kad aš pasimečiau laike. Jau buvo vakarienės metas. Tikriausiai mano draugė valgykloje.

Nusileidau laiptais ir bėgte įbėgau į valgyklą. Visi jau buvo susirinkę, tiek mokiniai, tiek mokytojai. Atsisėdau į vietą, kurią Liusė buvo pasaugojus.

- Kur tu buvai? - piktai paklausė prie visų šalimais sėdinčių mergaičių. Negalėjau jai atsakyti, kad kalbėjau su Naidželu ar kad buvau Juodosios magijos klasėje ir pamačiau uždėtą ant durų nenulaužomąją spyną. Negalėjau, net pasakyti, ką man Kerou pasakė. Per daug akių ir ausų.

- Vėliau, - trumpai atsakiau ir šio žodžio mano draugei pakako, kad suprastų, jog nevieta ir ne laikas tai atsakyti.

Naidželo šį syki nebuvo. Tikriausiai vėl eksperimentuoja su savo ta juodąją magija. Čia jo gyvenimas, ne mano. Neturėtų man rūpėti nei ką jis daro, nei kur jis yra. Ana teisi, turiu vengti to vaikino. Jis vaikščiojanti bėda.

Pakėliau akis nuo lėkštės, kai į valgyklą įžengė profesorius Dolohovas. Jis greitais judesiais atsidūrė prie mokytojų stalo ir nutraukė Amandos pokalbį su profesoriumi Nelsonu. Mano sesuo į Sebastianą žiūrėjo nustebusiu ir kartu pasipiktinusiu žvilgsniu. Bet po kelių vyro pasakytų žodžių Amanda pažvelgė į mane su neapykanta akyse ir tai privertė mane nusisukti nuo deginančio jos žvilgsnio. Žinau, kad man atsirūgs, kad pamelavau. Jinai taip lengvai manęs ramybėje nepaliks. Tikriausiai, kaip reikalas pakankins mane per papildomą pamoką, o aš dar jai net nepasiruošusi. Kaip galiu pasiruošti, kai tokie dalykai dedasi mano gyvenime. Mano protas Amandai bus kaip atversta knygą, kuri lengvai prieinama.

***

- Rebeka, kur tu buvai? - piktai pradėjo rėkti Liusė vaikščiodama po vakarienės po bendrabučio kambarį. - Manai man lengva pasiruošti vienai, tai Oklumantijos pamokai?

- Nusiramink, - liepiau jai sėdėdama ant savo lovos ir vartydama "Proto ir jausmų kontrolės" knygą, - Per tokį trumpą laiką mes niekaip nebūtume pasiruošusios Amandos pamokai.

- Bet kur tu buvai?,- draugė nesiliovė ir toliau klausinėjo to pačio. Aš atsidususi užverčiau knygą ir atsisukau į šviesiaplaukę.

- Prie manęs vėl prilipo Naidželas ir taip lengvai neatstojo, - pradėjau aiškinti jai. - O kai grįžau, nuėjau į Juodosios magijos klasę ir spėk ką pamačiau, o gi uždėtą nenulaužomą spyną.

Mano draugės akys išsiplėtė iš baimės ir susiėmė su ranka sau už burnos. Lėtai atsisėdo ant savo miegamosios lovos ir nenuleido nuo manęs akių.

- Jis žino, - pralemeno ji. - Dabar aišku kodėl Haris nori šiąnakt susitikti ant mokyklos stogo.

- Ką? - surikau, - Po to kas atsitiko, dar ketini su juo kažkur susitikti? Ir kažin kaip jūs ten pakliūsite?

- Haris nugvelbė nuo ūkvedžio raktus ir pasidarė kopija, - paaiškino Liusė. Kuo toliau, tuo labiau mane stebino Rukvudo genialumas. Jis visiškas taisyklių laužytojas.

Norėjau Liusei papasakoti apie tai ką Ana sakė, bet negaliu, nes prižadėjau ir jai gali grėsti pavojus. Liusei taip pat, jeigu per daug žinos. Neaišku su kuo jai paklius per Tatjanos Vang pamoka.

Persirengusios patogiais drabužiais, nuėjome į Amandos klasę. Ji buvo pertvarkyta, suolai pristumti prie sienos ir padaryta daugiau vietos mokymui. Mano sesuo pamačiusi mane, pripuolė  ir bakstelėjo į mane pirštu.

- Tu, - pasipiktinusi riktelėjo, - Kaip tu galėjei mane taip pažeminti visų mokytojų akivaizdoje? -aš traukiausi nuo jos iškėlusi rankas, kad ji nusiramintu, bet tik man žengus žingsniui atgal, ji žengdavo į priekį, - "Aš noriu kažką aptarti su Dolohovu"? Tu gal juokauji? Jeigu kažką ir norėčiau aptarti, tai tikrai ne su juo!!!