Karališkas kraujas (HP LT)

5 skyrius

Visą Magiškųjų gyvūnų ir mistinių būtybių pamoką profesorius Borrelo pasakojo apie "Juodąjį šunį". Pamokos pabaigoje mums davė išsitraukti temą, apie kurią turėsime parašyti rašinį. Man pakliuvo "Alcheminė salamandra" ir visai nudžiugau, nes apie šį padarą esu skaičiusi anksčiau ir žinau kokiose knygose ieškoti informacijos.

- Bet ir temą išsitraukiau "Kliodna". Skamba kaip rusiškas vardas,- nepatenkintai tarė Liusė eidama šalia manęs koridoriumi pakeliui į Magijos istorijos klasę. - ir net neįsivaizduoju kas tai per būtybė.

- Kliodna yra fėjų ir banšių karalienė, - pasakiau jai. - bibliotekoje susirask knygą "Airijos gelų mitologija" ir tikrai rasi nemažai informacijos apie ją.

- Man įdomu, ar bibliotekoje yra bent viena knyga, kurios tu būtum neperskaičius? - pašaipiai paklausė manęs draugė. Ji vis negalėjo suprasti, kaip aš galiu praleisti tiek daug laiko prie knygų.

- Nežinau, bet kurių esu neperskaičius po kelis kartus,tai tikrai yra. - atsakiau su šypsena veide.

Į mus atskrido mažas kamuoliukas, aš spėjau pasilenkti, bet Liusė nesureagavo ir pataikė tiesiai jai į pakaušį.

- Ai.. - suriko mano draugė susiėmusi už galvos iš skausmo. Tai buvo kvidičo šmaukštas, kuris nusirideno prie besijuokenčių vaikinų grupelės. Tarp jų buvo ir mūsų bendraklasiai Pyteris su Semu ir garsusis kvidičo čempionas - Haris Rukvudas. Jis pasilenkęs pakėlė nuo žemės šmaukštą ir priėjo prie Liusės.

- Aš labai atsiprašau, - tarė jis nustatydamas nekalto avinėlio veidelį su holivudiška šypsena veide - tikrai nenorėjau užgauti, panele...?

- Liusė Gordon, - atsakė drebančiu balsu ji,visa išraudusi ir pasimetusi. Aš tik stebėjau į apgailėtina situaciją, kaip mano draugė susilydė, kai prie jos priėjo svajonių vaikinas.

- Liusė, - pakartojo jos vardą ir nužvelgė ją. - gražus vardas. Tik nepyk, mes tik kvailiojom.

- Niekis, man jau nebeskauda, - pamelavo ji sukandus dantis. O Dieve, nejaugi ji patikės jos atsiprašymu? Net aš įžvelgiau, kad tai manipuliacija. Jis yra atkalęs savo taktiką, kaip sužavėti merginas ir matau, kad mano draugė užkibo.

- Kur po velnių tu buvai? - pasigirdo piktas mergaitiškas balsas. Atsisukusios pamatėme tą raudonplaukę Anos Kerou seserį. - Aš aiškiai pasakiau, kad po pamokos susitinkame prie Didžiosios salės.

- Aš visiškai pamiršau. Atleisk, Monika. - priėjęs prie tos merginos pasakė Haris. - Užsibuvau per ilgai su vaikinais ir visiškai pamiršau apie susitikimą. Daugiau taip nebus.

Monikos akyse mačiau, jog ji netiki nevienu jo žodžiu, kaip ir aš netikėjau. Jie atsiprašo, o paskui vėl taip pat elgiasi. Haris būtent buvo iš tokių.

- Tu kaip užsikirtusi plokštelė. - piktai sulygino jį. - Vis tie patys pasiteisinimai ir tie patys atsiprašymai. Kodėl visada turiu aš tavęs ieškoti?

Po jos žodžių, tik dabar Monika pastebėjo mus stovinčias šalia ir besiklausančias jų ginčo.

- O ko jūs čia stovite, nusmurgusios purvakraujės? - su pasišlykštėjimu veide tarė raudonplaukė. Vaikinai nusijuokė po jos žodžių, išskyrus Rukvudą. Liusė kažką norėjo jai sakyti, bet aš paėmiau ją už parankės ir tempiau kuo toliau nuo jų.

- Geriau neprasidėk su jais. - pasakiau jai sustojusi prie Magijos istorijos klasės. Aišku man irgi nepatiko, kad mus įžeidė, bet tų įžeidimų bus kiekvieną dieną. Juk jie grynakraujai.

Įėjusios į klasę pamatėme tą patį vaizdą kaip ir prieš tai: Karališkoji mokykla sėdėjo iš kairės, o mūsų mokinės iš dešinės. Tik šioje klasėje buvo po vieną suolą ir teks atskirai be Liusės sėdėti. Dešinėje pusėje buvo likusios tik dvi laisvos vietos. Liusė pagreitinus žingsnį užsiėmė priekyje esantį suolą, o man teko atsisėsti už jos šalia to Naidželo, kuris buvo man iš kairės.

Naidželas tik pažvelgė į mane ir vėl nuleido akis į knygos puslapius. Žinau, jog Liusė specialiai atsisėdo į priekinį suolą, kad tik būčiau šalia ministro sūnaus. Išsitraukusi iš kuprinės tvarkaraštį pasižiūrėjau į jį, nes mane domino kas šiais metais mokins Magijos istorijos. Tik kilstelėjau antakį, kai mūsų profesorės pavardės nepamačiau, o buvo įrašytas Erikas Nelsonas. Matyt, tai Karališkosios mokyklos profesorius.

Į klasę įėjo paskutiniai mokiniai, o už jų įžygiavo jaunas vyras su žaliu apsiaustu, vidutinio ūgio, šviesių plaukų ir pilkšvų akių. Jis atsisuko į mus ir nužvelgė visus šaltu žvilgsniu.

- Mane Karališkosios mokyklos mokiniai pažįsta, - prabilo žemu balsu,- bet vistiek prisistatysiu. Aš esu Erikas Nelsonasir jus mokinsiu Magijos istorijos. Mano klasėje yra netoliaruojami pokalbiai pamokos metu, už juos aš bausiu palikimu po pamokų. Darbus privaloma atsiskaityti nurodytu laiku, pavelavę gaus Trolį. Jeigu norite kažko paklausti ar atsakyti į užduotą klausimą, privalote pakelti ranką.

Man atrodo tai bus pats griežčiausias mokytojas mūsų mokykloje. Pažvelgiau į merginų veidus ir pamačiau, kad jos jau dabar išsigandusios. Kaip mokytojams įprasta, jis pasiėmęs mokinių sąrašą susižymėjo kas dalyvauja pamokoje.

- Taigi, šios pamokos tema " Valdovas Voldemortas" - tarė profesorius ir užrašė pasvirusiu raštu ant lentos. Net nenustebau sulaukusi tokios temos. Tikriausiai Karališkos mokyklos mokiniai daugiausiai apie jį ir mokinasi, nei apie kitus svarbius burtininkus. - Taigi, kas pasakys, koks tikras Tamsos Valdovo vardas?

Pakilo tik Karališkosios mokyklos rankos. Brukveino mokinės nežinojo, net aš nežinau, nes apie Valdovą Voldemortą mokėmės tik pagrindus, kad jis buvo vienas galingiausių juodosios magijos burtininkų, bet Haris Poteris kelis kartus prieš jį atsilaikė.

- Taip, Hamlentonai? - net neatsisukęs į klasę kreipėsi profesorius Nelsonas.

- Tomas Marvolas Ridlis, sere - atsakė užtikrintai Naidželas.

- Teisingai,- tarė profesorius pažvelgdamas į mūsų mokines. - stebiuosi, kad Brukveino mokinės nežino tokio svarbaus dalyko. Bet nieko tokio, šį pusmetį daug apie jį sužinosite.

Jo žodžiai nuskambėjo taip, lyg mes turėtume pasijusti kvaišomis. Jeigu kažkas paklaustu koks Dumbuldoro sesers vardas, spėju net niekas iš jų nežinotu, kad Albas išvis turėjo seserį. Nei bent žinotų Hamlentonas. Juk jis toks visažinis...

- Nesenai viena magijos žurnalistė išleido knygą su Voldemorto biografiją,- pradėjo pasakoti vaikščiodamas išdidžiai po klasę. - Jame surinkta medžiaga nuo pat jo vaikystės iki mirties. Buvo paimta daugybe interviu iš įvairiausių žmonių: mokytojų, Mirties valgytojų, jo aukų... ir viskas sudėta į vieną knygą. Labai džiaugiuosi, kad galėsiu su jumis jomis pasidalinti.

Jis iškėlė savo burtų lazdelę ir nuo stalo pakilo krūvą knygų, kurios po vieną atskrido kiekvienam ant stalo. Ant jos buvo parašyta " Valdovas Voldemortas. Pradžia ir Pabaiga", o iliustracijoje pavaizduotas baltaveidis vyras gyvatišku veidu, o akys pasruvusios krauju. Vien pamačius viršelį norisi padėti knygą į šalį.

- Knygą privalote perskaityti per dvi savaites, o vėliau duosiu užduotį.- pasakė Nelsonas, - O dabar pradedame pamoką.

Laukiu jūsų komentarų ir vertinimų!