My princess. My prince (LT)

2 sezono 14 dalis.

***Andželos pozicija***

Lėtai pramerkiau akis. Pabandžiau atsikelti, bet kūną persmelkė didžiulis skausmas. Tas vėžys. Kažkas įžengė į palatą. Pasukusi skausmingai gavą į garso pusę išvydau daktarą.

-Labas rytas, Andžela,-nusišypsojo jis.

-Sveiki,-girgždančiu balsu atsakiau,-kokie rezultatai?

-Uh... Na vėžys... Jo mes jau nebepagydisim. Jokie vaistai ar procedūros jau nebepadės. Jums liko gyventi mėnuo.. Gal du ar trys. Neilgiau. Būkite pasiuošusi. Šiandien jus išrašome. Dabar jūs esate Dievo rankose,-atsiduso jis.

-Skrydis lektuvu nieko blogo nepadarys?-susirūpinau.

-Nemanau, kad turite ką prarasti,-šyptelėjo jis,-nieko blogo neturėtų būti,-nusišypsojo jis.

-O kiek dabar valandų?-pasiteiravau.

-Dab po pietų kelios minutės. O jei tiksliai 12.04.

-Dekui,-linktelėjau. Jis išėjo iš palatos. Nuvaliau ašarą, kuri riedėjo mano skruostu. Negaliu būti ištiželė. Turiu džiaugtis gyvenimu, nors ir kaip to nenoriu, bet turiu pasistengti dėl jų. Dėl Evos su Benu. Dėl Herrio... Į palatą įgriuvo visi mano draugai.

-Labas rytas, katyte,-nusižiovavo Louis.

-Labas, eržile,-nusijuokiau.

-Kas čia vyksta?-susiraukė Harry.

-Mes užmezgėm romaną,-nuleido galvą Louis,-išdaigų krėtimo romaną... El aš labai atsiprašau, bet ji puikiai krečia nesamones, o man tokia kolegė jau visa ko dovana,-pradėjo verkti Louis,-aš labai atsiprašau. Atleisk man,-jis kratė galvą, o aš jau susirietusi juokiausi. Visi žiūrėjo į jį ir mane.

-Louis... Baikk,-nusijuokiau.

-Čia bairis,-pavartė akis jis,-nesuprato hebra,-dėjo sau per kaktą, bet tada visi prapliūpo juoktis.

-Kokios naujienos?-nurimęs paklausė Hazza.

-Šiandien mane išrašo, o vakare mes grįžtame į Londoną,-šyptelėjau.

-Nuostabu!-nusišypsojo Gemma.

-Džiugu, kad jūs tokie laimingi, bet ar galite palikti mane vieną su Harry. Aš noriu apsivilkti,-šyptelėjau.

-Žinoma,-atsakė Pezz.

-Bet pala... Aš neturiu rūbų,-sukikenau.

-Vonioje,-mirgtelėjo Eva ir su visais kitais išėjo iš palatos.

-Padėsiu,-šyptelėjo Harry,kai pamatė, kad nelabai sekasi atsistoti. Su juo pakilau iš lovos. Tada buvo sunkiausias momentas. Reikėjo nueiti į vonią. Buvo begalo skausminga ir sunku, bet mes kartu, tad pasiekėme vonią. Ten vergais negalais Hazza mane apvilko apatiniu trikotažu. Žinoma neišvengiau jo karštų lūpų ant mano kūno. Ant krutinės paliko 'meilės mėlynę'. Tada mane apmovė juodais aptemtais džinsais, balta, laisva maikute ir apmovė juodus aukštakulnius. 

-Gal surišti plaukus?-paklausė jis.

-Nežinojau, kad moki!-išsišiepiau.

-Su Evos pagalba viską išmokau,-nuraudo ir pradėjo šukuoti mano plaukus. Jaučiausi blogai dėl to, kad dabar jis viską turės daryti už mane. Norėjau būti savarankiška. Bet dėja. Jis surišo gražią uodegą ir nuvedė mane atsisėsti ant lovos.

-Palauk minutėlę,-tai pasakęs dingo iš palatos. Pas mane atėjo Winsonas su Dani ir Perrie.

-Kur kiti žmonės?-sukikenau.

-Išvažiavo surinkti daiktų,o tada grįš čia ir iš ligoninės važiuosim tiesiu taikymu į oro uostą,-atsakė Winsonas.

-Šaunu,-su mano žodžiais palatoje pasirodė Harry su invalido vėžymėliu. Jis buvo geltonas su mėlinais ir baltais intarpais.

-Bus tau lengviau,-šyptelėjo. Iš savarankiškai nušlubavau iki vėžymėlio ir atsisėdau jame. 

-O jis patogus,-pakilnojau antakius. Visi nusijuokė. 

***Po 25 menučių***

-Na štai ir mes,-sušuko Zayn.

-Šaunu. Galime važiuoti?-pasiteiravau.

-Taip.-atsakė Hazza ir pradėjo mane vežti.

-O kaip mano tėvai?-sunerimau.

-Apie tavo būvimą čia jie jau žino nuo pat pirmos mūsų atvykimo dienos. Bet jie dar nežino, kad sergi vėžiu,-numykė jis.

-Viskas gerai,-šyptelėjau.-o spauda?

-Kažką rašo, bet netiksliai. O planuoji viską papasakoti?-susirūpino Harry.

-Turiu pilną teisę tai daryti,-nusišypsojau,-juk tuose duokumentuose aiškiai buvo parašyta, jei noriu, galiu skelbti spaudoje.-šyptelėjau daktarui.

-Gero kelio. Andžela, sekmės tau.-patapšnojo švelniai man per petį ir dingo kabinete. Giliai įkvėpiau, kai atsiradome lauke.

-Kai pasiilgau grįno oro,-nusišypsojau svajingai. Šalia kelio stovėjo būrys paparacų ir didelis juodas furgonas.

-Furgonas? Rimtai?-nusijuokiau. Jie mane nesunkiai ten įkėlė. Sulipo ir visi kiti, bet kaikurie važiavo mašina. Atvykę į oro suotą pamatėme dar daugiau žurnalistų ir net gi kamerų. Išlaipinęs mane iš furgono Harry pradėjo vežti. Niekas nesiruošė pasitraukti.

-Pezz gali juos nutildyt?-susiraukiau.Ji linktelėjo ir visos merginos pradėjo rėkti.

-UŽSIKIŠKIT!-visi net krūptelėjo.

-Ačiū. Dabar paklausykt. Suprantu, kad turite begales klausimų, bet leiskite praeiti ir pagaliau grįžti į Londoną. Kaip serganti aš negaliu jūsų pastumti ir prasibrauti, tad būkite malonūs ir supratingi - praleiskite mus,-nusišypsojau. Jie visi pasitraukė ir mus praleido. 

-Šaunuolė,-nusišypsojo Pezz. Aš vyptelėjau ir toliau stebėjau visus žmones.

-Mes praėjome patikrą?-sutrikau.

-Užsakėme privatų lėktuvą. Jūsų bilietai tiko,-nusišypsojo Niall. Po kokių 10 ar 20 minučių sedėjome lėktuve ir laukėme, kada pilotas pagaliau pakels šį trantą.

-Aš nerimauju. Juk nebuvau Londone daugiau nei 13 metų.-sunerimau.

-Nusiramink, viskas bus gerai,-šyptelėjo Louis. Atsisukau į langą ir stebėjau, kaip balti debesys plaukia mėlinu dangumi...

Na štai ir dar viena dalis. Tikiuosi ji jums patiks. Laukiu daug VOTE, komentarų ir iki kitos dalies:Wolf-in-the-dark.♥

P.S. Pasirodo dar reikės kokių 6 dalių, tad būkite ramios, greit nebaigsiu šios istorijos, bet viskam ateina galas :) Mano istorijos skaitytojų skaičius žaibiškai kyla! Jau perskaitė daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių! Jūs nerealūs! Myliu xoxo.