My princess. My prince (LT)

2 sezono 17 dalis.

***Andželos pozicija***

Kai Harry atsitraukė aš jam šyptelėjau.

-Myliu tave,-sušnabždėjo jis.

-Aš tave labiau,-nusišypsojau.

-Dėl intervių... Kada nori, kad jis būtų?-paklausė jis.

-Ryt. Per pietus. Kokią 14.00

-Gerai. Susitarsiu,-šyptelėjo jis,-nori gal į apačią?

-Taip, norėčiau,-šyptelėjau. Jis išsitiesė ir pakėlė mane ant rankų. Švelniai nunešė į apačią ir dar švelniau pasodino į vežymėlį.

-Kas nutiko?-pripuolė Pezz prie manęs.

-Na... Nebejaučiu kojų. Negaliu jų pajudinti. O daugiau kaip ir nieko,-menkai šyptelėjau.

-Andžela...-atsiduso ji ir nusivalė ašaras.

-Net nebandai verkt,-susiraukiau,-aš čia ne tam, kad verktumėt,-pakračiau galvą. Ji nusišypsojo ir paglostė mano ranką.

-Eime gal miegoti.. Ryt noriu daug ką nuveikti,-šyptelėjau. Žvilgtelėjau į laikrodį ant sienos. Jau buvo 20:24

-Gerai... Tau gal patogiau bus apačioje, taip?-paklausė Zayn.

-Aha,-šyptelėjau.

-Jūs eikite, o mes susitvarkysime. Susirasite kur miegoti,-nusijuokė Harry. Jis mane nuvežė į kambarį. Ten lova jau buvo paklota. Švelniai numovė mano kelnes, maikutę. Likau tik su apatiniais. Žinoma mano kūną nusėjo bučiniais. Kas keiščiausia bučinius jaučiau ant kojų, bet jų pajudinti negalėjau. Jis įvežė man į vonią, ten nuvilko visiškai nuogai.

-Harry,-nusijuokiau, kai jis nužiūrėjo mane ir pasilaižė lūpas.

-Bus daug sunkiau, nei maniau,-pasižiūrėjo į savo kelnias, kuriose jau riškėjo iškilumas. Aš dar garsiau nusijuokiau.

-Juk niekas nesakė, kad mylėtis negaliu,-nusijuokiau. Jis pasižiūrėjo į mane tokiosmis akimis, kurios sakytų 'brangioji, mes tai dabar ir darysime'...

***Po audringo dušo***

Buvo linksma ir labai gera. Tiek prisijuokiau, kai jis pandė man nudepiliuoti kojas. Aš juk sakiau, kad jam nepavyks. Ohh.. Na su kitu tuo reikaliuku buvo sunkiau, bet... Viskas yra įmanoma.

-Štai,-nusijuokė jis, kai pagaliau apvilko mane pižama, ant kurios buvo parašyta 'Harris mylisi nuostabiai'.

-Tu šiandieną labai iškrypęs,-nusijuokiau.

-Ak, tik nereikia,-mostelėjo ranka plaukus.

-Eime miegoti, prince mano,-nusijuokiau dar kart. Jis pakėlė mane ir paguldė ant lovos. Dar 'netyčia' gnyptelėjo į užpakaliuką. Negalėjau nesucypti. Jis nusišypsojo ir atsigulė šalia manęs. Aš sulenkiau kojas ir patogiau atsiguliau. Harris pašoko ant kojų ir numetė kaldrą į šoną.

-Kas yra?!-išsigandau.

-Tu judinai kojas!-išsišiepė jis.

-Ką?-susiraukiau. 

-Pajudink jas,-liepė jis. Aš laisvai jas sulenkiau, pakėliau. Aš apsiverkiau.

-Nejaugi aš sveikstu?-susiraukiau, bet griet išsišiepiau.

-Tai nuostabu!-šūktelėjo jis.

-Negali būti,-vis dar šypsojausi. Jis atsigulė šalia manęs. Apklojo mus kaldra ir dar pakalbėjęs mielius žodelius ir padainavęs kelias dainas užmigo. Jaučiu, kad galbūt viskas bus gerai. Gal aš jų ir nepalinksiu. Bet negaliu per daug tikėtis. Net nepajaučiau, kaip užmigau.

***Rytas***

Prabudau. Hazza dar miegojo, tad aš atsikėliau ir tyliai nutipenau į virtuvę. Dar vis negaliu patikėti, kad aš tas kojas judinu. Šiandien būtinai reikės nueiti pas gyditoją. Pradėjau ruošti vaflius. Kai baiginėjau juos kepti į virtuvę kažkas įžengė. Pasigirdo klyksmas.

-Kas yra?! Kas buvo?! Kas mirė?!-ir aš užrėkiau. Atsisukusi pamačiau Louis su keista išraiška. Į virtuvę subėgo visi.

-Kas yra, po velnių?!-surėkiau dar kart.

-Tu rėki...-išsišiepė Pezz.

-Tu stovi...-nusišypsojo Louis.

-Ak. Tai,-sukikenau,-dėl šito eisiu šiandien pas gyditoją,-šyptelėjau ir padėjau vaflius ant stalo. Prie manęs priėjo Hazza ir pabučiavo į lūpas. Zayn pradėjo juoktis.

-Harris mylisi nuostabiai...-per juoko ašaras sumikčiojo jis. Aš nusijuokiau kartu.

-Hazza apvilko,-iškėliau rankas,-nieko negaliu padaryti,-pakračiau galvą ir prisėdusi prie stalo pradėjau pusryčiauti.

************

-Tai aš sveikstu?-išsišiepiau.

-Tai yra neįtikėtina! Retai taip būna, kad žmogus be vaistų sveiktų,-išsišiepė mano daktaras,-ką jūs vakar darėte?

-Na grįžau iš Amerikos, nualpau, kojų nejudinau, nusiprausiau... mylėjausi,-nuraudau,-o tada pradėjau judint kojas,-susigėdusi pasakiau.

-Manau, kad prieš paskutinis dalykas turi įtakos,-šyptelėjo jis,-darykite viską kaip ir įprastai. Gal dar jūs ir pasveiksite,-šyptelėjo jis. 

-Ačiū jums,-apkabinau jį.

-Pas mane apsilankyk kiekvieną savaitę, arba tada, kai pajusti kažką naujo,-šyptelėjo jis.

-Viso,-pamojau jam ir išėjau iš kabineto. Koridoriuje sedėjo visi. Nutaisiau nieko gera nežadančią miną. Visi atsistojo ir sužiuro į mane.

-Na?-paklausė Pezz.

-Aš...-nutęsiau,-SVEIKSTU!-sušukau. Pajaučiau didelį apkabinimą. Galbūt aš tikrai pasveiksiu....

Viskas pasisuko visai kita linkme.☺. Tikiuosi nenuvyliau dalimi. :) Laukiu daug VOTE, komentarų ir iki kitos dalies :))

P.S. Senarijus keičiasi :))) xoxo. Wolf-in-the-dark.♥