My princess. My prince (LT)

5 dalis

***Andželos pozicija***

Su Harry įsėdome į mašiną ir patraukėme jo namų link. Privažiavomo didžiulį namą. Jis tobulas.

-Atvažiavome,- pranešė Harry.
Išlipo iš mašinos ir atidarė durelias man.

-Tu čia gyveni? Vienas?-išsižiojau.

-Nea, su Zayn gyvenu.- nusijuokė.

-Pala pala. Jūs du tokiame didžiuliame name?-nusijuokiau.

-Joa.- paėmė mano ranką ir suspaudė ją.
Pradėjau nervinits. Bevek jo draugų nepažįstu, o dabar ateinu ir prisistatau, kaip Harry mergina. Tikrai viskas labai greitai. Bet manau kad spėju su tempu.

-Pasiruošusi?-paklausė jis.

-Nea, bet einam,-nusijuokiau.
Harry atrakino duris, numetė savo batus, pasekiau jo pavyzdžiu ir aš. 

-Mes namie!-surėkė Hazza.

-Kas tie mes?-kiek supratau, tai klausė Niall.
Išlindom iš koridoriaus į sveitainę. Visi pažiūrėjo į mūsų susinėrusias rankas.

-Ammm.. Kaip čia suprasti?- išsiviepė Dani.

-Taip, turim naujienų.-pasakė Harry.

-Ir labai akivaizdžių,- nusijuokiau.

-Nu tai sakykit, ko laukiat?- pradėjo nekantrauti Perrie.

-Aš ir Andžela nusprendėme, kad...- užstrigo Hazza.

-Kam taip dalykiškai?- nusijuokiau.

-Nu tai pasakyk tu,- šyptelėjo šis.

-Mes su Harry dabar kaip ir pora,- nuraudau kaip nežinia kas.

-Ką? Rimtai? Sveikinam,- pradėjo mus sveikinti jie.

-Reikia atšvesti,- suriko Zayn,- vakarėlį darom. Pakvieskit dar ir Tomy. Na juk Niall draugė,- su šelmiška šypsena pasakė Zayn.

-Taip, ji man draugė. O pakviest, tai pakviesiu butinai, Zayn,- palinkščiojo Niall ir nuėjo skambinti Tomy.

-Aš, Zayn ir Louis varom pardėn. Eleonor, Dani, Andže ir Pezz gaminkit ką nors. O Niall ir Liam padarykit, kad šie namai atrodytų lyg vakarėlį, o ne bobučių arbatėlės metu,- nusijuokė Hazz'a.

-Gerai,- šyptelėjau. 

-Puiku. Tuoj grįšim,- apsivijo mano liemenį rankomis garbanėlė ir pabučiavo į lūpas.
Reiks priprasti.

-Ūūūūūū,- nuskambėjo visi namai.

-Važiuojam, vaikinai,- sušuko Hazz'a ir mirktelėjo man akimi.
Greitai dingo už namo durų.

-Niall, paskambinai Tomy?- paklausiau.

-Neatsiliepia,- susirūpinęs atsakė.

-Kaip tai?- sutikau.

-Nepakelia ragelio.-atsakė.

-Pala. Paskambinsiu aš.- paėmusi telefona pradėjau ieškoti jos mobilaus.
Susiradusi pradėjau jai skambinti. Vienas skambutis, antras skambutis, trečias, ketvirtas. Penktas ir pagaliau atsiliepė.

-Tomy? Tau viskas gerai? Kodėl neatsiliepei? Mes nerimaujam,-išbėriau viską.

-Sveiki. Čia ne Tomy. Čia seselė Ana. Tomy šiuo metu yra ligoninėje.

-Kas per... Pala, sakėt ligoninei? Kas jai atsitiko? Avarija? Ar šiaip kažkas lengvo?-pradėjo kauptis ašaros akyse.

-Ją užpuolė keturi vyrai. Manau, kad atvykti būtų geriau,- pasakė liūdnai seselė.

-Kuri ligoninė?Kuri!?-pradėjau vos ne rėkti.

-Londono centrinė ligoninė.

-Tuoj būsim,- numečiau telefoną. Susiemiau až galvos ir pradėjau eiti pirmyn atgal.

-Andž? Tau viskas gerai? Kas ligoninei? Tomy ligoninei?-pradėjo nerimauti Naill.

-Tomy ligoninei. Ją užpuolė keturi vyrai. Dieve. Jei ji mirs?-pradėjau isterikuoti.
Tomy man pati brangiausia.

-Ką? Kuri ligoninė?-paklausė susinervinusi ir šokiruota Eleonor.

-Centrinė. Važiuojam. Aš paskambinsiu Harry ir vaikinam, kad atvažiuotu. Man reikia jo!-bėgau į koridoriu.
Greitai, vos matydama per ašaras užsidėjau batus. Kai visi susiruošeme įsėdome į Niall mašiną. Nuvykome į ligoninė. Nubėgau prie regisratūros stalo.

-Kurioje palatoje Tomy Hells?-ašarota paklausiau.

-387 palatas. Trečias aukštas.- atsakė moteriškė.
Nieko nelaugdama nubėgau prie lifto. Pradėjau maigyti, ne, daužyti lifto mygtuką. Jis neatvažiavo. Po galais. Nubėgau laiptais į trečia aukštą. Susiradau 387 palatą. Joje nieko nebuvo. Pamačiau einančią sesutę su kortele, ant kurios buvo parašyta Ana.

-Aš su jumis kalbėjau. Kur Tom? Kur ji dabar? Palata tuščia.

-Sveiki. Tomy Hells šiuo metu daroma operacija. Išimamos kulkos, siūvamos durtinės žaizdos.

-Ją dar sušaudė? Po velnių, kas tie suskiai? Nudėsiu!!!-rėkiau.

-Nusiraminite, panele. Šiuo metu, keik žinau policininkai tikria nusikaltimo vietą. Pati nieko nežinau, tik apie pacientės būseną. Kai mergina atgaus samonę atvyks policininkai ir ją apklaus. Tada galėsite paklausti jų.

-O kada operaciją jai baigs?- pradėjau nervintis dėl operacijos.

-Manau už kokių 2 h. Prisėskite, nusiraminkite.- apglebė per pečius ir apkabino, pasodino.
Pamačiau, kad atbėga likusieji. Prisiminiau Harry. Čiupau mobilūjį ir sugraibiau jo numerį skambinua jam. Atsiliepė.

-Klausau, Andžela.

-Har..ry. Prašau atvažiuok į Londono centrin....centrinę ligo...oninę. Paskubė...k..- verkiau.

-Tuoj būsim,- rimtai, bet susinervinęs pasakė Hazza ir numetė ragelį. Įsikišau telefoną į kišenę. Zayn parašė kuri palata. O aš sudribau kedėje ir atsirėmiau galva į sieną. Visi vaikščiojo pirmyn atgal. Niall atsisėdo prie manęs, abglebė per pečius. Mačiau, kad ir jis verkia.

-Viskas bus gerai. Patikėk manimi. Ji negali manęs.. Tai yra mūsų palikti. 

-Niall?

-Taip?

-Tu ją myli?-paklausiau.
Niall atsiduso:

-Ji man iš pat pradžių atrodė skirta. Tad atsakysiu, kad taip. Ir net labai myliu ją.- sukūkčiojo jis.
Pradėjau trinti jo nugarą, kad nusiramintų. Išgirdau bėgimo garsus. Atsisukau. Hazz!

-Harry- šokau jam į glėbį kūkčiodama.

-Andžela, nusiramink. Bet kas atsitiko?- suglumęs paklausė.

-Tomy.. Ją užpuolė keturi vyrai. Sakė seselė, kad ją sušaudė, sumušė ir dar subadė sušiktu peiliu,- piktokai, bet labai lūdna paskiau.

-Dieve... Viskas bus gerai. Ji pasveiks.- pabučiavo viršugalvį ir atsisėdo ant kedės. Aš jam ant kelių.

***Niall pozicija***

Atsisėdęs verkiau. Nuoširdžiai verkiau, jaudinausi, nerimavau dėl Tom. Dieve, kaip aš ją myliu. Ji negali manęs palikti. Tik ne dabar, kai nežino, ką jai jaučiu. Taip prasedėjom apie 2 h. kol iš operacinės išėjo daktaras.

-Ar jai viskas gerai?-pašokęs paklausiau.

-Sveiki. Operacija.....

Autorės laiškelis.

Pabaigiau ant tokios intrigos :D Tikios patiko :))**