My princess. My prince (LT)

2 sezono 30 dalis.

***Andželos pozicija***

-Meile! Kavos ar arbatos norėtum?-sušukau per visus namus.

-Kavos, gražuole!-atšaukė iš viršaus.

Šyptelėjau. Harry'io marškinius patempiau kiek žemiau, nes jaučiau, kaip šviečia mano užpakalis. Užpyliau virdulį ir įjungiau, kad kaistų. Ištraukiau du puodukus, kavos indelį, mėtų, cukraus ir medaus. Į vieną puoduką įdėjau du arbatinius šaukštus kavos ir šiek tiek cukraus, o į kitą įdėjau mėtų lapų, medaus šaukštelį. Kai vanduo užvirė, užpyliau vandeniu puodukus. Virtuvėje susimaišė kavos ir mėtų kvapai.

-Kaip gardžiai kvepia,-nusišypsojo Hazz'a.

-Iš ties,-sukikenau. 

Pamaišiau vieno puoduko turinį, tada kito ir viską padėjau ant virtuvinio stalo. Iš šaldytuvo ištraukiau daug plautų braškių. Uždariusi šaldytuvą, atidariau spintelę ir paėmiau 'Nutela' indelį. Paėmiau dar du šaukštukus, dvi lėkštutes ir viską sudėjau ant stalo. Nuo spintelės paėmiau šviežių raguolių, sviesto, braškių uogienės. Dar padėjau kalis agurkus, kelias morkas. Į taurelę pamerkiau mažą, baltą rožę, o į stiklines pripyliau apelsinų sulčių.

-Manau, kad pusryčiai paruošti,-lyg klausdama pasakiau.

-Viskas puiku, mieloji. Sėsk ir nebevark,-paglostė mano nugarą Garbana ir atstūmė man kėdę, kad atsisėsčiau.

-Dėkui,-šyptelėjau.

Jis atsisėdo priešais mane. 

-Skanaus,-palinkėjau.

Jam atsakius, pradėjome pusryčiauti. Kalbėjome apie Evą su Benu, apie mūsų draugus, jo savijautą, vaikus, maistą, muziką ir vėl grįžome prie vaikų.

-Jaučiuosi keistai, nes visi dar augina savo vaikučius, o mes jau nebeturime ko auginti,-šiek tiek nuliūdau.

-Manau, kad tu teisi,-šyptelėjo Harry's.

-Gal įsivaikiname kokį mažylį, kuriam reikia šeimos?-su šypsena paklausiau.

Jis šiek tiek pagalvojo.

-Įsivaikinkime,-šyptelėjo jis.

-Bet mums reiktų pasitarti su Benu ir Eva,-susiraukiau.

-Pakviesiu juos į šeimos pasitarimą,-nusijuokė Harry's.

Širdyje kažkas suvirpėjo, kai supratau, kad įsivaikinsime. Gal tai buvo panika? O gal jaudulys? Laimė? Nežinau. Bet kažkas buvo. Ir tikrai labai keistas jausmas.

-Nėra ko nerimauti,-paglostė mano ranką,-juk jau turėjome du vaikučius. Esame patyrę. Atsipalaiduok,-šyptelėjo jis ir spustelėjo mano ranką.

-Ačiū,-linktelėjau ir toliau valgiau pusryčius.

*******

Susinervinusi vaikščiojau miegamajame prie spintos. Nežinojau, kuo rengtis. Sustojau, priėjau prie spintos. Apsivilkau baltus marškinius, juodas, pieštuko formos kelnes. Apsiaviau juodus, lakuotus aukštakulnius. Plaukus susirišau į uodegą. Pasidažiau neryškiu, natūraliu makiažu. Įsivėriau perlus į ausis ir užsidėjau juodos odos laikrodį. Nužiūrėjau savo išvaizdą. Greit susikišau marškinius į kelnes ir pasitempusi nusileidau į apačią. Harry's kiek jaudinosi, nes vaikščiojo iš vietos į vietą.

-Nagi, eikš,-ištiesiau savo rankas į šonus.

Jis greit priėjo prie manęs ir stipriai apkabino.

-Jaudinuosi, žinai,-nervingai nusijuokė.

-Aš taip pat, zuiki, bet nusiramink,-paglosčiau jo nugarą ir atsitraukusi pabučiavau.