My princess. My prince (LT)

23 dalis.

***Adželos pozicija***

-Gemma?-susiraukiau, nes mano moteriška nuojauta žada kažką negero.

-Mama...-sukūkčiojo ji. Harry įsitempė, vaikai susiraukė o aš susinervinau.

-Vaikai, norit pas tetą Jadę?-paklausiau su netikra šypsena.

-Gerai,-nusišypsojo. Greit surinkau Jade numerį. Ji sakė, kad po 10 min. bus čia. Vaikams sukroviau rūbus nakvynei, žaislų, knygelių. Nuskambėjo durų skambutis. Nubėgau prie durų. Iškart atidariau.

-Labas. Labai ačiū, kad atvažiavai,-apkabinau ją.

-Viskas ok. Kokios problemos?-susiraukė ji.

-Gemma ir Anne. Nežinau dar nieko... Bet nujaučiu kažką negero. Galėtų jie pas tave naktį pabūti? Na žinai.. Dėl viso pikto.

-Žinoma,-nusišypsojo,-eime, vaikai,-pašaukė juos. Apsikabinau abu, išbučiavau ir palinkėjau sekmės. Kai tik uždariau duris nubėgau į svetainę.

-Po velnių, kas atsitiko?-susiraukiau.

-Mama... Ji pateko į avariją...-aš išsižiojau. Man pasidarė silpna. Atsirėmiau į durų staktą. Tik ne Anne.

-Kaip tai atsitiko?-girgždančiu balsu paklausiau.

-Ji važiavo į parduotuvę ir prieš ją išoko fūra. Susidūrė...-nespėjo valytis ašarų Gemma. Pažiūrėjau į Harry. Jis sedėjo susiėmęs už galvos. Jo skuorstais redėjo ašaros. Žinau, kad kai jam sunku jis tampa labai agresyvus, tad neėjau prie jo, o nuslydau siena ant žemės.

-Ji pasveiks, ar ne?-per ašaras paklausiau.

-Niekas nesako....-jau verkė balsu ji. Neslėpsiu, ir aš raudojau. Harry atsistojo.

-Kuri ligoninė?

-Ce...ntrinė...-išlemeno. Harry čiupo mašinos raktus.

-Harry... Būk atsargus... Ir pranešk, kas jai. Aš pasiliksiu su Gemma,-apkabinau jį. Jis atsiduso, pasitraukė, šyptelėjo, pakštelėjo į lūpas ir išbėgo pro duris. Nuėjau prie Gemmos.

-Zuikute... Nežinau kaip bus su Anne. Bet nereikia prarasti vilties... Nusiramink,-gloščiau jos nugarą. Po kokios 1h. ji nusiramino, o Harry kaip nebuvo taip nebuvo. 

-Gal arbatos?-pasiūliau jai.

-Neatsisakysiu,-šyptelėjo.-mėtų.-paėmiau jos ranką ir nusivedžiau į virtuvę. Pasodinau prie stalo. Užkaičiau virdulį, padėjau puodelius.

-Kaip sekasi universitete?-pasidomėjau.

-Visai neblogai. Tuoi baigiamieji ir panašiai. Tikiuosiu gausiu aukštajį,-šyptelėjo ji. Pro langą pamačiau Harry mašiną. Jis išoko iš mašinos, trenkė durelėmis ir pradėjo isterikuoti.

-Pasilik čia,-piktai pasakiau. Nubėgau pas Harry. Už savęs uždariau duris. Jis verkė balsu.

-Harry?-susiraukiau.

-Šūdas...-nusikeikė ir toliau vaikščiojo ratais.

-Nusiramink ir paaikšink kas per velnias čia vyksta?-sušukau ant jo. Jis apsiverkęs atsisuko į mane.

-Ji mirė...-išgirdus šiuos 2 žodžius pajaučiau skausmą krutinėję. Ašaros krito iš mano akių. Susiėmiau už galvos, tampiau savo plaukus ir jau pradėjau isterikuoti. Šokau Harriui į glėbį.

-Ne....-kračiau galvą. Abu atsisėdome ant laiptų ir verkėme.-tik ne ji... Jai dar per anksti....

-Taip neteisinga....-atsiduso jis ir toliau verkė. Pasedėjome kokias 10 minučių. Aš nusiraminau.