3 sezono 6 dalis.

596 45 0
                                    

***Andželos pozicija***

Užklijavau paskutinę dėžę. Su juodu markeriu užrašiau 'Virtuvė'. Pakėliau dėžę ir ėjau link durų, bet greit dėžės nebeliko ant mano rankų.

-Nuo čia perimsiu aš, mieloji,-sukikeno Harry's ir išėjo į lauką padėti dėžės į furgoną.

Jau radome namui gražią porą. Jie laukiasi dvynukų, tad erdvė ir didelės patalpos tikrai aktualu šiai šeimai.

Pasitvarkiau savo džinsinį kombinezoną ir užlipau į viršų. Mūsų buvusiame kambaryje, vežimėliuose, miegojo Alex su Edward'u. Tyliai paėmiau vieną lagaminą ir išnešiau jį iš kambario. Padėjau netoli laiptų. Po to tą patį padariau ir su likusiais 5 lagaminais. Harry's pamatęs juos, atsiduso ir užlipęs paėmė du į rankas ir nulipo į apačią bei išėjo į lauką.

Aš vėl grįžau į kambarį. Peržiūrėjau, ar viską paėmiau. Kai įsitikinau, kad nieko nebėra, priėjau prie Alex ir paglosčiau jos pilvuką. Ji pasimuistė ir pramerkė savo gražutes akis. Ilgos juodos blakstienos suklapsėjo, o jos lūpos suformavo šypseną.

-Labas, gražuole. Mums reikia apsirengti. Laukia ilgas kelias į naujus namučius,-šyptelėjau ir pakėliau ją.

Paguldžiau ant čiužinio ir apvilkau mažo tigriuko formos kombinezoną. Jis buvo minkštas ir šiltas.

-O kas ši gražuolė?-už nugaros pasigirdo nustebęs balsas.

Alex nusijuokė ir ištiesė rankas į Harry. Jis ją pakėlė, o aš prižadinau Edward'uką. Jį paguldžiau ant čiužinio ir apvilkau meškos formos kombinezonu. Jis buvo pūkuotas, rudas, minkštas ir šiltas.

-Na dabar galime važiuoti,-išsišiepiau.

-Tikrai ne. Tu sušalsi. Šiandien šalta lauke,-susiraukė Hazz.

-Gerai, einu persirengti,-sukikenau,-tu vaikus į mašiną nunešk ir prisek.

Jis sukikeno ir paėmęs abu vaikučius dingo iš kambario. Aš iš rankinės ištraukiau juodus treningus, dryžuotą baltai juodą palaidinę su ilgomis rankovėmis ir baltus 'Converse' batus. Nusimetusi kombinezoną greit viską apsivilkau, apsimoviau batus. Sukišau kombinezoną į rankinę. Paėmiau vaikų daiktus ir nusileidau į apačią. Praėjau koridoriumi ir išėjau į lauką. Iš ties buvo šalta. Harry's uždarė automobilio galines dureles ir išsišiepė mane pamatęs.

-Kokia tu graži,-priėjęs pabučiavo.

Aš nuraudau ir mirgtelėjau. Jo ranka pliaukštelėjo man per užpakalį. Aš aiktelėjau ir nusijuokiau.

-Eik vežimų, iškrypėli.

Jis nusikvatojo ir įėjo į namą.

Viską, ką turėjau rankose, sudėjau į bagažinę. Ją palikau atidarytą, nes pamačiau Harry grįžtantį su vežimais. Jis juos sunkiai sudėjo į bagažinę ir ją uždarė.

-Na štai ir viskas,-nusišypsojo jis ir pasikabino mane per liemenį.

Žiūrėjau į jo smaragdines akis ir supratau, koks jis laimingas.

-Myliu tave,-šyptelėjau.

-O aš tave, mažute,-tai pasakęs saldžiai pabučiavo.

Atsitraukėme išgirdę mašinos variklį.

-Miranda,-atsiduso Harry's.

Ji jam nepatiko. Nežinau kodėl. Gal, kad ji kiek įžūloka.

-Sveiki,-pamojau jiems.

-Labas. Ne per anksti atvažiavome?-susirūpino Styvenas.

-Ne, pačiu laiku. Tik ką išnešėme paskutinius daiktus,-šyptelėjau.

-Na tai jums sėkmės naujuosiuose namuose,-nusišypsojo Miranda.

-O jums šituose. Štai raktai. Dokumentus jau sutvarkėme. Šis namas jūsų,-šyptelėjau ir padaviau raktus.

-Dėkui. Sėkmės jums,-nušvito Styvenas ir pamojo Harry'iui.

Aš apsisukau ir įsėdau į mašiną. Harry's jau sėdėjo už vairo. Užsisegiau saugos diržą ir pasisukau į vaikus. Jie jau užmigo. Šyptelėjau ir atsisėdau tiesiai. Savo ranką padėjau ant Harry'io kelio.

-Atsipalaiduok. Važiuojam į daug geresnius namus,-išsišiepiau.

Jis nusišypsojo ir išvažiavo iš kiemo. Paskui mus ir furgonas.

***Po 10 minučių***

Važiavome greitkeliu. Šiandien čia kaip niekad daug mašinų. Staiga priešais mus mašina metėsi į šoną. Ji atsitrenkė į fūrą, kuri rėžėsi į kitą furą. Harry's staigiai sustabdė mašiną.

-Ar sveika?-greit pasisuko į mane.

-Mums tikrai viskas gerai, tik šokas,-gyliai įkvėpiau.

Pasisukau į vaikus. Jie ir toliau ramiai miegojo.

Harry's jau skambino policijai. Bet staiga išgirdau sprogimą. Aiktelėjau ir pasisukau į garso pusę. Ten degė furgonas, kuris vežė...benziną...

-Šūdas!-sušuko Harry's.

Pasisukęs į galą pradėjo važiuoti atbuliniu. Aš jau šluosčiausi ašaras ir bandžiau nuraminti save. Staiga mūsų mašina apsisuko ir jau važiavo normaliai. Nežinau kaip Harry's sugebėjo išvažiuoti iš greitkelio, bet labai džiaugiuosi, kad jam tai pavyko. Jis sustojo aikštelėje. Už nugaros pasigirdo didžiulis sprogimas. Pasisukau į galą. Ką pirmiausiai pamačiau, tai prabundančius vaikus. Visiškai pamiršau kas tik ką dėjosi. Svarbiausia, kad jie sveiki.

-Velnias, kas čia ką tik buvo?-susijaudinęs paklausė vyras.

-Mes tik ką išsigelbėjome nuo mirties,-greit apsikabinau jį.

Jis gyliai atsiduso ir pradėjo glostyti mano nugarą.

-O furgonas kur nuvažiavo?-paklausiau.

-Kitu keliu. Sakė, kad užtruks mažiau laiko nei greitkeliu. Gal ir mes važiuojam iš čia kuo greičiau,-pasakė Harry's.

Aš tik palinksėjau ir atsisėdau kaip įprastai.

Va čia tai nuotykis. Mes išsigelbėjome. Mums viskas gerai. Ir tai tik Harry'io dėka.

-Myliu tave, mano didvyri,-išsišiepusi žiūrėjau į jį.

-O aš tave, princese,-žvilgtelėjęs pasakė ir toliau vairavo.

Kad ir koks pavojingas bebūtų pasaulis, mano vyras - mano didvyris. Jis visados mus išgelbės.


Pagaliau parašiau dalį. Gal kiek pabaiga kvaila, bet norėjau veiksmoooo. Tikiuosi, kad nepykstate, kad taaaaip ilgai nekėliau dalių. Myliu jus.

-Wolf-in-the-dark. xx ♥♥♥


My princess. My prince (LT) Where stories live. Discover now