Viskas ko nori Ji

I SKURIUS: Visko Pradžia

Taigi, dabar pavasaris, aš kartu su Dora studijuojame Vagnerio koledže. Dabar paskutinis semestras ir mes kartu su ja ruošiamės baigiamajam darbui, o už šiek tiek daugiau nei mėnesio vyks diplomų įteikimas. Ką galiu pasakyti apie tuos ketverius metus, kai studijavau? O gi tai, kad tai buvo pats geriausias mano gyvenimo laikotarpis. Nauji žmonės, pažintys man suteikė daug vilties ateičiai. Kol mokiaus viskas atrodydavo taip nuostabu. Man patiko studijuoti ir sužinoti vis ką nors naujo. Tačiau vakarais taip pat ir dirbdavau, kaip ir dabar. Mažos kavinukės padavėja. Šis darbas man suteikia šiokias tokias pajamas ir aš galiu pragyventi ir be mamos pinigų.

Prakalbant apie namus tai mama įsidarbino ligoninėje sesele. Žinant, kad jai patinka rūpintis manimi ir Luku. Manau šis darbas jai tikra atgaiva. Taip pat seselės dabar padeda atsipalaiduoti ir nejusti įtampos, nes juk manęs ir mano brolio nėra namuose. Kai mūsų nėra ji neturi kuo rūpintis. Na, o Lukas, po metų pertraukos, kai baigė mokyklą, įstojo į Metropolitano koledžą, žemutiniame Manhetene. Mokosi žiniasklaidos valdymą ir bando įgauti daugiau žinių. Jis jau nuo pat pradžių domėjosi žurnalistiką, o labiausiai žiniomis ir naujienomis.

Hendrius, Doros vaikinas jau beveik ketverius metus. Tai tikrai ilgas laiko tarpas. Jie be galo įsimylėję ir laimingi būdami kartu. Nors žinoma, kai Hendrius Brukline, o ji Jungtinių Valstijų saloje jų susitikimai labai reti, bet gana ilgi. Mano draugas, Doros vaikinas, kaip gaila bebūtų sakyti, po tėčio mirties, prieš du metus įgavo teisę valdyti paliktą turtą ir įmonę Didžiojoje Britanijoje ir Brukline. Jam puikiai sekasi, per tuos metus jis taip suvyriškėjo ir pagražėjo ir žinoma sustiprėjo, juk jis dabar milijonierius. Kaip man pasakojo Dora, Hendrius kartas nuo karto yra sekamas „paparacų" ir jaunų merginų, kurios kaip kokios piranijos ieško turčių. Tačiau, mano draugė pasitiki šiuo nuostabiu vyru ir gali teigti, kad jis yra nuostabiausias pasaulyje.

O, aš, Beka Mikols. Esu visiškai savarankiška ir viena. Mokausi visai gerai, mano pusmečio vidurkiai tikrai neblogi. Kiekvieną kartą grįždavau namo taip kaip ir Lukas. Visi kartu švenčiam Padėkos dieną, Kalėdas, Kūčias ir kitas šeimynines šventes. Kiekvieną kartą kai grįždavau namo prisimindavau tėtį ir pagalvodavau: „Turbūt jis didžiuotųsi manimi". Ta mintis visada mane versdavo siekti savo tikslų ir nepasiduoti bet kokiai silpnumo akimirkai. Nutariau, kad po koledžo baigimo persikraustysiu į kitą butą, greičiausiai į Manheteną, nes ten daugiausia galimybių rasti stažuotojos vietą, taip pat galėsiu dažniau susitikti su Luku, su savo broliu. Žinoma galėčiau gyvent pas jį, bet jis jau metai gyvena su savo mergina Mišona Ivanka, rusų kilmės mergina, emigrantų dukra, kuri studijuoja menus tame pačiame koledže kaip ir Lukas. Tik du kartus mačiau tą merginą, kai Lukas buvo atvažiavęs į svečius ir per Kalėdas namuose Brukline. Ta mergina tikrai graži ir miela, labai linksma ir pakankamai drovi. Net suprantama, kodėl Lukas taip susižavėjo ja. Juk pirmoji mergina Sara nebuvo tokia rami... Na, o mano meilės reikalai šiek tiek komplikuoti. Man greitai 23, o aš vis dar neturėjau lytiniu santykių ir vaikino. Žinoma buvau keliuose pasimatymuose, bet tie vaikinai neturėjo to ko aš ieškojau. Paskutinis žmogus su kuriuo bučiavausi ir man buvo malonu - tai Kipras Stutmundas: „Ach... tas vyras, vis dar prisimenu jo veidą ir balsą". Vis dar pamenu tą lengvą ir saldų, lyg zefyras bučinį ir žinoma skausmingą išsiskirimą. Prisimenu man daug teko kentėti ir liūdėti po to kai išsiskyrėme, juk aš jį mylėjau, bet tada supratau, kad aš per daug jauna tokiai meilei.

-Labas, tu jau grįžai? – įėjusi į loftą nustebau pamačiusi Dorą.

-Sveika, taip jau grįžau, - nusijuokė ji ir priėjo prie manęs. – O kaip tau sekėsi egzaminas?

-Manau gerai, - linktelėjau ir priėjau prie virtuvės baro. – Noriu valgyti, esu tiesiog išbadėjusi.

-Aš verdu trintos vištienos sriubą, norėsi? – pasiūlė Dora.