Viskas ko nori Ji

I/V

-Beka?! – išsigando jis. – Tu visa pabalusi! Kas tau?

Jis bandė prieiti prie manęs. Žinojau, kad jis tik nori gero, bet aš tiesiog negalėjau prisileisti jo.

-Ne! – surikau. – Nesiartink prie manęs, - atsidusau ir pajutau kaip mano skruostais rieda ašaros.

-Beka, atsiprašau, - maldavo Kipras. – Negalvojau, kad tu reaguosi taip.

-Jei tai buvo pokštas, tai jis tikrai niekam tikęs! Po velnių, tu lindai prie manęs! Dabar pat galėčiau eiti į nuovadą ir parašyti tau skundą.

-Ne negalėtum, - papurtė jis galvą.

-Taip!

-Ne, Beka, tu pasirašei konfidencialumo sutartį, - paaiškino jis man. –tu nieko niekam negali pasakoti, kas vyksta tavo darbe ir ypač šioje patalpoje.

„Ką? Negaliu patikėti, kad tas kvailys privertė mane pasirašyti tuos dokumentus. Dabar aš kaip kokia šnipė turėsiu pusę savo gyvenimo nutylėti..."

-Tu nusiramink, laiko nebe daug, turiu tau daug ką paaiškinti.

- Lengva tau kalbėti, - atsidusau ir nusivaliau ašaras. –Kokie dar nurodymai bus? – rimtai paklausiau.

-Kiekvieną rytą norėsiu ant šio stalo rasti kavos puodelį ir savo dienos planą su visais vizitais. Supratai?

-Taip, sere, - linktelėjau ir užsirašiau.

Užsirašinėjimas man puikiai sekėsi, nes užeigoje daug visko užsirašyti.

-Po to, visada, per pietus, pietausime kartu, kurioje nors iš užeigų esančių netoli.

-Ar tai būtina?

-Taip, nes tuo metu aptarsime darbo reikalus. – paaiškino ponas Stutmundas.

Pavarčiau akis ir tada pasižiūrėjau Kiprui į akis, jis man tiesiog linktelėjo ir tada padavė lapelį su numeriais.

-Kas čia?

-Tai numeriai, į kuriuos turi atsiliepti ir man, bet kokiu atveju perduoti telefoną arba pervesti skambuti į mano telefoną. Supratai? Ar mokėsi?

-Taip, sere.

Įdėmiai peržvelgiau sąrašą. Jame buvo: Keitės numeris, Lizos, Kipro tėvų, net Hendriaus, taip pat ir Georgo.

-Jūs pažystate Georgą? – paklausiau iš smalsumo.

-Georgą? Iš kur tu apie jį žinai? – nustebęs paklausė jis.

-Jis mano draugas, - pasakiau.

Kipro akys prasiplėtė. Jis pasidarė piktas.

-Kaip tai draugas? – nustebo jis. – Jis mano sesers sužadėtinis ir senas draugas.

-Taip žinau apie tai, kad Liza ir jis susižadėję, - paaiškinau jam. - vakar buvau juos susitikus, - šyptelėjau prisiminusi kokia laiminga atrodė Liza. –Manau, Liza su tuo vaikinu bus tikrai laiminga. Ji šalia jo tiesiog spindi.

-Iš kur tu pažysti Georgą?

-Jis seniau lankėsi vienoje užeigoje, kur aš dirbdavau ir mes šiek tiek susibendravome, - atsidusau prisiminusi tą dieną kai pristojau prie jo su klausimais kodėl jis čia.

-Ar jis lindo prie tavęs? – pradėjo klausinėti jis.

-Ką? Ne! Tikrai ne, jis ne toks mulkis, kaip tu!- pasipiktinau.

-Beka, aš tiesiog norėjau padaryti taip, kad tu ištartum mano vardą, manau sakysi kažką panašaus į: „Kiprai, baik!"

-Bet nesakiau, nes esu darbe, be to tu savo rankas turėtum laikyti prie savęs, juk turi žmoną ir vaiką, - pasakiau ir pakėlusi lapelį su numeriais parodžiau į Keitės vardą ir numerį.