Viskas ko nori Ji

III/II

Susitikimas buvo gausus, turiu omenyje jame pasirodė daugelio kompanijų savininkai ar bent jau atstovai, kaip Kipras. Iš pradžių kilo diskusija kodėl šiame susitikime nėra paties Hendriaus, kuris ir padarė klaidą neatlikęs kinų kompanijos reikalavimų. Žinoma, Kipras sukontroliavo situaciją ir viską paaiškino. Pasirodo Hendriaus nėra čia, nes jis atlieka kitą labai svarbų kompanijų susiliejimą, kuris pagerintų dabartinę situaciją. Prie kiekvieno kompanijos atstovo buvo sekretorius ar pagalbininkas, dauguma jų buvo vyrai, dėl to labai nustebau, bet po to susimasčiau, kad dirbant vyrui netrukdo moteriškos linijos ir kita. Taigi, galima sakyti, kad Kirpas vienas iš išskirtiniu vyrų ir plius man pasisekė, kad gavau ši darbą.

-Kodėl ponaitis Hendrius neatliko reikalavimų? – paklausė ponas Hirčtas Kipro.

-Sere, vaikinukas naujas šiuose reikaluose, manau turėtumėt atleisti jam už padarytas klaideles.

-Klaideles? – nustebo kanadietis. –ponaitis Hendrius vos nesukėlė bankroto savo įmonėse, o mūsų sujungtos įmonės taip pat būtų nukentėjusios.

-Taip, klaidelės, ponaitis Kolsas tikrai apsiriko neatlikdamas pinigų sumos į jūsų saskaitą, bet manau galime visą tai ištaisyti, - paaiškino Kipras ponui Hirčatui.

-Ir kaip?

-Pervedant pinigus jums dabar.

-Hendriaus įmonė dabar neturi tiek pinigų... – tylėliau prabilo ponas Braitas, kitos įmonės Britanijoje savininkas.

-Žinau, bet aš ketinu pinigus pervesti iš savo „SMC" įmonės, - paaiškino Kipras visiems sėdintiems prie stalo.

Visi, taip pat ir aš, nustebome ir kelias sekundes sulaikėme kvėpavimus. Pasilenkusi prie Kipro tyliai paklausiau:

-Tu čia rimtai?

Kipras pakėlė akis į mane ir tiesiog linktelėjo, o po to pasižiūrėjo į kitus sėdinčius vyrūs ir prabilo:

-Jei jums tinka, galiu tuoj pat pasirašyti dokumentus už permoką ir pervesti šią sumą jums, ponas Hirčatai.

-Bet ar tai teisinga? – pasiteiravo kanadietis Slinkmonas.

-Žinoma, kad ne, bet man ponaitis Kolsas yra artimas draugas ir vos ne giminaitis, todėl sutinku paaukoti tokią sumą.

Stebėjau, kaip ponas Hirčatas tariasi su savo padėjėja. Jie abu pasitarė, o tada atsisukęs į Kiprą linktelėjo ir nusišypsojo.

-Taigi, manau viskas sutvarkyta ir niekam nebereikia jaudintis, - apsidžiaugęs pasakė ponas Stutmundas.

-Taip, štai visos koordinatės ir suma, kurią norėčiau gauti jau šiandien, - kol šnekėjo ponas Hirčatas prie manęs priėjo jo sekretorė ir padavė visus dokumentus, atvertusi pirmą puslapį pamačiau sąskaitas faktūras ir jose parašytą sumą: du milijonai dolerių. „Po velnių kokie dideli pinigai ir Kipras pasiryžęs juos visus gražinti už Hendrių." Pagalvojau ir po to pasižiūrėjusi į Kiprą pradėjau galvoti koks jis šaunus giminaitis, nors iš tiesų Hendriaus ir jo nesieja kraujo ryšys.

Kai visi išsiskirstė, mes su Kipru likome konferencijų salėje ir tvarkėme dokumentus. Po kiek laiko pastebėjau, kad mano direktorius stebi mane, todėl paklausiau:

-Kas?

-Tiesiog stebiu tave ir bandau suprasti ar tu pyksti ant manęs ar ne.

-Žinoma, kad pykstu, juk tu visą ta laiką kišaisi į mano gyvenimą, bet tavęs nebuvo šalia. Tu buvai su savo žmona ir vaiku, kuris...

Kipras mane pertraukė:

-Beka, baik, - paprašė. – Tiesiog nuo kelionės pradžios tu tokia linksma tartum net nežinotum, ką aš padariau.