Viskas ko nori Ji

IV/VI

Pas Luką apsilankiau, kai buvo gerokai po šešių. Prieš išlipdama iš Naujo „VOLVO S80" pasižiūrėjau į save pro priekinį veidrodėlį ir tyliai nusikeikiau, nes nenorėjau sakyti savo broliui apie tai, jog jis grietai taps dėde. Jausmas buvo labai nemalonus, jaučiausi tasi prieš kokį vairavimo egzaminą, labai nervinausi. Paėmusi dovanų krepšelį nuėjau prie durų ir paskambinau skambučiu. Duris atidarė Mišona. Apsidžiaugusi pasisveikino:

-Sveika, kaip malonu matyti tave, nuostabiai atrodai su kostiumėliu!

-Labas, dėkui, - droviai nusišypsojau.

-Labas! – šiek tiek užsimiegojęs burbtelėjo Lukas priėjęs.

-Miegojai? – nustebau.

-Šiek tiek, - su pirštais parodė gerą sprindį ir pradėjo kvatoti.

-Na, tau ir sekasi... – papurčiau galvą. – Taigi, noriu pasveikinti tave su gimtadieniu! Žinau, vakar tu labai linksmai jį atšventei ir tikiuosi kiekvienas gimtadienis bus toks. – ir įteikiau dovaną.

-Dėkui, Beka, - dėkodamas už dovana apsikabino mane, o po to pasiūlė prisėsti ant sofos.

Mišona pasiūlė man puodelį arbatos ir aš sutikau. Sėdėdama ant sofos jaučiausi keistai, bet tuo pačiu metu ir maloniai. Man visada patinka būti pas Luką, nes jo butas, toks šviesus ir kartu senas. Kai pradėjome gerti arbatą aš kreipiausi į juos. Net nežinojau kaip pradėti, tai viską išpyliau populiariausiu būdu.

-Noriu jums kai ką pranešti, - atsidusau.

-Taip? – linktelėjo Lukas ir laukė. – Beka tu nerviniesi? Dėl ko?

-Taip nervinuosi, dėl to, ką ketinu pasakyti. – papurčiau galvą ir gurkštelėjau arbatos. – Taigi, aš noriu pasakyti, kad greitu metu tu busi dėdė.

Luko veidas sustingo Mišonos nustebo ir abu jie atrodė šokiruoti tuo ką aš pasakiau. Lukas bandė tai praleisti pro akis apsimesdamas, kad tai juokelis.

-Tu turbūt nori mane išdurti, tiesa?

-Ne, iš kart po to važiuosiu namo ir pranešiu mamai. – tikinau jį.

-Tai tu tikrai laukiesi? – paklausė Lukas ir pasižiūrėjo į mano pilvą.

-Taip, dar tik porą savaičių, bet taip.

-Vaikas Roberto? – paklausė Mišona prisimindama, kad mano paskutinis vaikinas buvo būtent jis.

Ir tada aš gerai pagalvojau ką sakyti, nes ištarti Kipro vardą man buvo begalo sunku.

-Ne, - papurčiau galvą.

-Tai turi kitą vaikiną? – nustebo Lukas.

-Neturiu vaikino, - suraukiau antakius. – Vaiko tėvas Kipras.

-Kipras Stutmundas? – pašėlo Lukas. – Po velnių taip ir maniau, kad susidėsi su juo! – rėkė Lukas.

Jo reakcija buvo netikėta ir mane šiek tiek baugino, nes aš pagalvojau apie mamą ir kokia bus jos reakciją. Meldžiausi, kad ne tokia, su kokia susiduriu dabar.

-Prisimeni, kai buvau užsukęs pas tave ir sakaiu, kad elgiesi kvailai bendraudama su vedusiu vyru.

-Pamenu tai, bet viskas įvyko daug anksčiau nei tu tai man sakei.

-Po velnių, Beka, aš nenoriu to žinoti! – papurtė Lukas galvą ir pakilo nuo sofos.

Mišona būdama mergina šyptelėjo man ir pasakė:

-O aš džiaugiuosi dėl tavęs. Žinoma, blogai, kad jis vedęs ir jūs ne kartu, bet tas vaikas bus mylimas aš pažadu, - nedrąsiai šyptelėjo ji.