Viskas ko nori Ji

VI/II

        Vaikštau po vaikų ir kūdikių parduotuves ir ieškau vaikiškų drabužėlių, tačiau nesuprantu ar mergaitei ar berniukui. Esu vis dar neapsisprendusi, o gal tiesiog nežinau, ko laukiu. Šypsodamasi apžiūriu baltos spalvos batukus, kurie skirti naujagimiui. Praeidamos jaunos moterys man linkteli, viena kita nusišypso. O po to prie manęs prieina Keitė. Ta moteris mane piktai nužiūri ir aš išsigandusi pabundu ir suprantu, kad sapnavau. Nepramerkiu akių, nes nematau tam jokio tikslo. Manau, jei atsimerksiu pravirksiu, o to nenorėjau, todėl gulėjau taip, kaip ir pabudau. Kelias minutes klausiausi visiškos tylos, kuri man atrodė neįprasta, o po to išgirdau savo kambario duris atsidarant. Aš klausausi, dar labiau, nei prieš tai, bet vis tiek lieku užsimerkusi. Po to kai durys atsidaro nieko negirdžiu, tik pajuntu ant savo pilvo ranką. Kipras čia. Jis švelniai priglaudęs delną prie mano jau šiek tiek padidėjusio pilvuko atsidūsta. Tai gilus ir skausmingas atsidusimas. O po to Kipras prašnabžda, labai tyliai, tačiau aš girdžiu viską:
-Mažiuk, - kreipėsi jis į mano pilvą. – tu tikras stebuklas. Turbūt tai jau žinai, bet aš nenustosiu to sau ir tau minėti. Žinai kodėl? – paklausė jis ir laukė atsakymo, kurio žinoma nesulaukė. – Aš žinau. – dar kartą atsidūsta, jaučiu, jog jis šypsosi. – Tu atsiradai lyg iš niekur, juk žinai tai. Esu labai laimingas, tikrai, - tvirtai patikino jis savo vaiką, augantį mano pilve. – Tu priežastis, dėl kurios aš ir tavo mama dabar bendraujame, dėl to esu dėkingas tau, - tyliai sušnabžda. – Jei ne tu, nemanau, jog mes su Beka bendrautume, nemanau, jog ji liktų dirbti su manimi. Esu pats laimingiausias vyras. Ir tikiuosi, tu man padėsi suartėti dar labiau su šia, - jis nutyla, turbūt pažvelgia į mane. – nuostabia moterimi, kurią taip myliu. Ir tegul man padeda Dievas, tikiuosi rytoj, bus daug geresnė diena, nei visos tos dienos, kai buvau su Keite. Tikiuosi, kad kai tu gimsi, tu galėsi pamatyti mano ir mamos sukurtą pasaulį, kuriame nėra šito šlamšto. – jis nutyla, tačiau vis dar glosto mano pilvuką.
Praverdama akis, pro blakstienas tamsoje stebiu, prie mano lovos klūpantį, ranką padėjusį ant mano pilvo vyrą, kuris atrodo nusivylęs ir labai pavargęs. Supratau, jog Kipras be proto jaudinasi dėl rytoj vykstančio skyrybų teismo. Man buvo sunku stebėti jį tokį, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, nes tuo metu man atrodė, kad vienintelis dalykas tai yra pokalbis su dar negimusiu vaikeliu, jam suteikė drąsos ir vilties. Mano įsikišimas, tiesiog jį sutrikdytų, galbūt priverstų jį susigėsti. Juk tarp mūsų, šiuo momentu santykiai gerėja, tačiau negaliu teigti, kad jie tokie, kokių jis nori. Kipras pasijustu silpnas, jei suprastų, jog aš žinau jo tikrąją silpnybę. O toji silpnybė man atrodo nesuprantama: tai aš. Beka Mikols, nėščia mergina, besilaukianti Kipro Stutmundo vaikelio, prieš penkias minutes sapnavusi dar esama, tačiau po teismo buvusią žmoną Keitę. Tas sapnas...
Sapnas sugadino mano rytą. Pabudusi jaučiau stipusius pilvo skausmus, todėl iš lovos išlipau šiek tiek vėluodama. Į nemalonius pojūčius pilvo srityje nereagavau taip stipriai, per daug nerimavau, nes buvau skaičiusi, jog skausmai, tai įprastas dalykas. Apsirengusi ir pasiruošusi darbui nuėjau prie pusryčių stalo, prie kurio Kipras gurkšnojo kavą ir skaitė naujienas įsmeigęs akis į planšetę. Jis buvo apsirengęs tamsiai pilkos spalvos kostiumą, kurio kaina turbūt tokia pat kaip ir mano mėnesinė alga. Tačiau aš del nieko negalėjau prieštarauti, Kipras atrodė solidžiai, tvarkingai ir stipriai. Žinoma, iš jo veido galėjau išžiūrėti, tai, kad jis jaudinasi, tačiau nieko apie tai nesakiau. Tiesiog maloniai pasisveikinau, apsimesdama, kad nežinau, jog jis buvo mano kambaryje ir jog matau koks jis nervingas.
-Labas rytas.
-Sveika, - linktelėjo ir toliau skaitė, akis įbedęs į tą ekraną.
-Po teismo iš karto avyksi į centrą?
-Taip, - griežtai, kaip kirvis nukerta jis.
Iš jo kalbėjimo ir nuotaikos supratau, kad jis nelabai nori bendrauti, todėl tiesiog užsimenu:
-Šiandien planuoju paskambinti Polui Vardui, savo daktarui. Noriu pasikonsultuoti dėl patikimos ginekologės, manau jis žinos ir galės pasiūlyti ką nors patikimo.
Tik tuo metu Kipras pakėlė į mane akis ir paklausė:
-Ar kas blogai?
-Ne, - pameluoju, nors ryte man be proto skaudėjo pilvą.
-Kas blogai? – permatęs mane jis paklausė dar kartą .
-Tiesiog noriu pasitikrinti ir manau daryti tai reguliariai, kad vaikelis gimtų sveikas, taip pat noriu žinoti tikslią gimimo datą, - nukreipiu dėmesį į kitus svarbius dalykus.
-Na, jei reikia, skambink.
-Aš neprašiau tavo leidimo, - lepteliu.
-Taip, Beka, teisingai. Atsiprašau, - šypteli jis supratęs, kad aš atsikalbinėju. -Ramiai panele Mikols, šiandien aš įsitempęs, o jūs tokia...
-Aš kokia? – nutraukiu jį.
-Pusryčiauk, - papurtęs galvą pasako jis. – šiandien tu būsi atsakinga už mano reikalus, žinoma tau padės Andrėja Balson.
-Žinoma, aš tik sekretorė, - nusijuokiu.
-Tu labai svarbi sekretorė, - patikino jis mane ir tada davė man suprasti, jog mūsų pokalbis baigtas.
Pavalgiusi savo pusryčius, grįžau atgal į savo kambarį išsivalyti dantų. Stebėjau save veidrodyje, kuriame atrodžiau kitaip, bet nežinau kaip tai įvardinti, galbūt labai laiminga, o gal tik pavargusi. Mano akys žibėjo lyg kokios žvaigždutės nakties danguje, o aš iš jų nieko išskaityti negalėjau. Užsimerkiau ir papurčiusi galvą išspjoviau vandenį į kriauklę, dar kartą pakartojau tai ir tada nežiūrėdama į save išėjau. Praeinant pro Kiprą, kuris vis dar skaitė naujienas pasakiau:
-Jau turiu keliauti. – pasiėmiau savo rankinę ir raktus nuo automobilio. – Sėkmės teisme.
-Vairuosi pati? – nustebo jis.
-Taip.
-Nenori, kad tave palydėtų Džona? – teiravosi Kipras.
-Manau, ne. Juk, tave persekiojantys žurnalistai lauks tavęs prie teismo rūmų, šiuo metu aš jiems neįdomi, - pajuokavau. – viso! – pasakiau įeidama į liftą.
Kipro atsakymo nesulaukiau, o gal ir negirdėjau, nes liftas užsidarė ir aš pradėjau leistis. Kabinoje mąsčiau apie šiandien sunkią Kipro dieną ir iš tiesų labai jaudinausi. Tuo metu man suskaudo pilvą ir aš atsirėmusi į šaltą, metalu padegtą sieną pradėjau giliai kvėpuoti. Liftas nusileido, tačiau aš likau stovėti. Nesupratau, kas man darosi, ir tokie dažni skausmai mane pradėjo trikdyti, taip pat bauginti. Porą minučių stovėjau ir mintimis bandžiau nuraminti šį skausmą. Man pavyko, o tada po lėta nužingsniavau prie savo automobilio. Volvo salonas, kaip visada buvo šiltas ir jaukus, bordo spalvos sėdynės man labai patiko, aš jas tiesiog dievinau. Įsitaisiau patogiai ir užvedusi variklį pajudėjau link „SMC" korporacijos pastato. Šiandien turiu atlikti daug darbo, jog Kipras nenusiviltų manimi, taip pat, kad jam nereikėtų, po sunkių posėdžių teisme, kankintis ir darbe. Bandysiu padaryti viską, kad Kiprui užtektų tik lengvai pasisėdėti ir pasirašius kelius dokumentus, jis galėtų vykti namo ir ilsėtis.
Nuo pat ryto dirbau sąžiningai, be jokių pertraukų, tik dėl to, nes maniau, kad taip greičiau praeis laikas, ir Kipras paskambins man su geromis naujienomis. Taip ir buvo. Nepakeldama akių dirbau ir laikas tiesiog praskrido, o apie dvyliktą valandą man paskambino Kipras. Iš balso supratau, kad jis daug labiau atsipalaidavęs ir ne be toks rūstus, koks buvo ryte, per pusryčius.
-Tikrai viskas? – paklausiau.
-Taip, šiandien pirma diena, kai aš laisvas, - nusijuokė Kipras, jis skambėjo kaip koks mažas ir labai laimingas vaikas.
-O kaip Keitas ir jo globa? Kaip tavo pinigai?
-Dėl visko nuspręsta. Teisėjas kiaurai permatė Keitę ir nedavė jei nei cento, o Keito globa priskirta ir man. Taigi, ji negali man uždrausti matytis su juo taip pat manau, kai gims mūsų vaikas jie du galės lakstyti kartu, - svajodamas pasakė jis.
-Šaunu! Džiaugiuosi, kad tu toks laimingas. – šyptelėjau. – Dabar ketini vykti į darbą?
-Ačiū, Beka. – atsiduso jis ir tada susimąstė. – Na, turėčiau būti čia po gero pusvalandžio, iš pradžių noriu dar kai kur nuvykti. Ar viskas gerai?
-Taip, - linktelėjau. – eisiu pietauti ir tuo pačiu metu paskambinsiu daktarui Polui, - priminiau jam ir tada užsimerkiau, nes supratau, kad Kipras surimtėjo.
-Beka, jei jautiesi blogai, pssakyk man ir prašau nedirbk, nes noriu, kad vaikeliui būtų viskas gerai.
-Aš sveika, - tikinau jį, nors nebuvau tuo tikra. – tiesiog profilaktiniai vizitai padėtų su viskuo. Na, o dirbti aš tikrai ketinu, nes likdama tavo rūmuose ir dar viena - išprotėčiau!
-Gerai, - rimtai, nesipriešindamas pasakė Kipras, suprasdamas, jog su manimi neišeis susitarti ir tada atsisveikino ir padėjo ragelį.
Suvalgiusi didelį sumuštinį ir išgėrusi puodelį arbatos jaučiausi tokia pilna, jog maniau sprogsiu, o dar ir tas sijonas veržia pilvą. Pavarčiusi akis atsidusau ir pasižiūrėjusi sau į pilvą mintyse pasakiau savo vaikeliui:
„Na, aš ir tu, mažiuk, augame kiekvieną dieną. Nemanau, jog dar ilgai galėsiu paslėpti tave"
Nusijuokiau, o tada atsigėrusi dar vieną gurkšnį arbatos, rankinėje susiradau mobilųjį, o po to ir Polo adresą. Paspaudžiau skambinti ir jis atsiliepė po kelių pyptelėjimų.
-Klausau.
-Labas Polai, čia Beka Mikols skambina. Ar netrukdau?
-Palaukit tuoj pakviesiu savo brolį. – ir tada supratau, jog kalbėjau su Polo dvyniu broliu.
„Po velnių, jų net balsai vienodi..."
-Beka? – perėmęs telefono ragelį Polas atrodė nustebęs. – Kas nutiko?
-Sveikas, - nusijuokiau. – Na, aš ką tik susipažinau su tavo broliu. – linksmai pradėjau pokalbį.
-Taip, tai mano broliukas, - atsiduso jis ir tada ėjo prie reikalo. – Kodėl skambini?
-Atsiprašau, jog sutrukdžiau, tiesiog norėjau paklausti gal pažysti gerų ginekologų? Na, kurie turi gerus atsiliepimus ir patirtį. – paklausiau aš jo.
-Ar kas nors blogai vaikeliui?
-Na, net nežinau, - pasimečiau tokiam formaliam klausimui, kuris iš tiesų skambėjo labai susirūpinusiai.
-Beka, sakyk, - reikalavo jis.
-Šiandien ryte kelius kartus labai skaudėjo pilvą, bijau, jog tai kas nors rimčiau, - išsakiau savo išgyvenimus.
-Ar pastaruoju metu labai jaudinais? Ar turėjai kokių labai nervingų situacijų?
-Taip, kelis kartus, - prisiminusi Los Santos jūrą pasakiau. – Ar tai gali kažką lemti?
-Na, žinoma gali, bet iš tiesų nereikia labai nerimauti. Ar kraujuoji?
-Ne, - susigėdusi ir paraudusi pasakau.
-Na, tada persileidimo nebuvo. Šiuo laikotarpiu, kai nėštumas dar trumpas, turi būti labai atsargi, rami ir daugiau ilsėtis. Žinau vieną ginekologę, kuri gali tave pakonsultuoti.
-Dėkui tau, - padėkojau ir tada pridūriau. – Atsiųsk jos kontaktus žinute, o aš jau eisiu. Buvo malonu su tavimi pasikalbėti. Viso, Polai.
-Viso, Beka.
Grįžusi iš poilsio kambario prie savo darbo kambario sulaukiau skambučio į darbo telefoną.
-Laba diena, Stutmundų Magnatų Centras, čia Beka Mikols, kuo galėčiau padėti?
-Tavo balsas toks seksualus, - sušnabždėjo vyriškas balsas.
-Atsiprašau?
-Beka, ateik į mano kabinetą, - nusijuokęs paprašė Kipras.
Tai čia jis mane taip baugina. Vieną akimirką maniau, kad tai koks nors iškrypęs persekiotojas.
-Tuojau.
Prieš einant į Kipro kabinetą pasiimu dar ir kelius dokumentus, ant kurių reikia viršininko parašo ir prieinu prie durų. Įėjusi į Kipro šviesų, erdvų, šiek tiek per didelį kabinetą vienam žmogui ir nustembu. Jis stovi pasirėmęs į savo darbo stalą ir atrodo laimingas ir švytintis. Suprantu, kad ryte mačiau savo atvaizdą veidrodyje su tokiu pat veidu. Manau, tai laimingo žmogaus veidas.
-Pasiilgau tavęs, - pasakė jis priėjęs prie manęs paėmė dokumentus ir padėjo juos ant stalo, o mane apkabino.
Aš nesipriešinau, nes nenorėjau gadinti, tokios laimingos akimirkos jam tiek sau. Jaučiau, jog to reikėjo ne tik Kiprui, bet ir man.
-Tu mane išgąsdinai... – sutrikusi pasakiau.
-Kada?
-Ką tik... – suraukiau kaktą ir atsitraukiau nuo jo. – Kai paskambinai man.
-Aš tiesiog mėgavausi tavo balsu.
-Ar esi taip daręs? – paklausiau prisiminusi, kad kelius kartus man paskambindavo, tačiau nekalbėdavo.
Kipras nuleidžia akis, o po to po lėta pakeldamas blakstienas, prabyla, tuo pačiu šnabždančiu balsu:
-Vieną ar du kartus, - ir velniškai nusišypso.
-Kaip tu taip galėjai? – nustebau ir nusijuokiu. – Matau, kad neturi ką veikti.
Štai visiškai kitas Kipras. Tai veidas, kai atgauni laisvę ir esi nepriklausomas. Man patinka matyti jį tokį. Dėl Kipro pasakiškos šypsenos aš taip pat noriu šypsotis ir juoktis, kartu su juo džiaugtis. Tai džiugi diena! O tas rytinis sapnas... manau, tai paskutinis su Keite susiejęs dalykas.