Viskas ko nori Ji

III/III

Pasodinęs mane ant lovos jis išėjo iš kambario, o grįžo rankose laikydamas kelias žvakes. Jis dėl manęs norėjo sukurti romantiškesnę aplinką: „Kaip miela iš jo pusės!" Uždegęs žvakes, išjungė šviesas, turbūt dėl to, kad būtu drąsiau ir romantiškiau. Aš sėdėjau kaip ir buvau pasodinta, ant lovos ir stebėjau visus Kipro veiksmus. Jis nusivilko marškinius ir tada pasižiūrėjęs į manę priėjo ir pabučiavo. Kadangi, jis buvo pasilenkęs, tegalėjau paliesti jo nuoga kaklą ir krūtinę. Jis mane jaudino, veikė kaip kokią išprotėjusią moterį. Po to jis mano nugarą prispaudė prie lovos, o pats apžergęs mano klubus pradėjo mane bučiuoti aistringiau ir aistringiau. Jo rankos slydo link mano krūtinės, liemens ir grįždavo prie kaklo. Šiek atsitraukęs nuo manęs jis pradėjo atsekinėti mano marškinėlius.

-Tu tokia graži, - sušnabždėjo jis.

-O tu toks karštas! – palietusi jo petį pasakiau ir prisitraukiau jį prie savęs, kad galėčiau pabučiuoti.

Ši mintis jam patiko, todėl jis pakišęs ranka man už nugaros pakėlė mane ir pastūmė į priekį, kad mano galva atsirastu netoli pagalvių. Jis man buvo labai švelnus ir supratingas. Lėtai nurenginėdamas mane jis stebėjo mano veidą ir bandė suprasti ar tikrai galima ir aš to iš tiesų noriu. Kai jis mane visiškai nurengė ir kai aš likau visiškai be drabužių, nieko pridengti negalėjau, nors iš tiesų man kilo noras palysti po antklode ir pasislėpti nuo Kipro, kad jis nepamatytu mano kūno, o ypač mano rando. Dėl jo labiausiai nerimavau, nes maniau, kad tai ne pati gražiausia mano kūno vieta ir jog ji darko visą mano pilvą. Randas atsiradęs po užpuolimo manęs tikrai nežavėjo. Pamačius savo kūną prisimindavau apie tą baisią naktį ir viską kad tada įvyko. Prisimenu kiekvieno vyruko balsą ir kvapą. Bet Kipras buvo visiška priešingybė, jo balsas švelnus taip pat ir prisilietimas, o kvapas nuostabus, toks vyriškas, toks galingas, nuo kurio manau kiekviena mergina alptu ir pultu vyrui į rankas.

Jis ir aš gulėjome po antklode nuogi, po sueities jautėmės pavargę, todėl užmigom. Kiek galiu pasakyti, jog mano pirmas kartas buvo nuostabus. Kipras tikrai buvo nuostabus ir švelnus, jis žinojo kaip elgtis su manimi, kaip patenkinti mane taip pat nesužeidžiant manęs. Miegas buvo kietas, manau dėl to, kad buvau iš ties pavargus. Sapnavau kvailą sapną, jog kažkas spyrė į automobilio padangą, o toji pradėjo pypsėti. Signalizacija. Manau, tai puikus sapnas.

-Beka, - pro miglą išgirdau Kipro balsą.

-Mmmmm, - persivertusi ant kito šono nusisukau nuo jo.

-Beka, kelkis, - prašė gražiai Kipras. – Laikas keltis.

-Aš pavargus, - atsidusau ir tada atsisukau į jį ir atsimerkiau.

Jis žiūrėjo į mane, o prie jo ant lovos buvo padėtas padėklas su arbatos puodeliu ir keliais sumuštiniais. „Pusryčiai!" suriko mano mintyse esanti mergiotė, kuriai pilvas gurgėjo taip stipriai, jog maniau, kad Kipras girdi.

-Žinau, kad nori, - pasakė Kipras, pamatęs kaip žiūriu į maistą. – Taigi kelkis, ir valgyk.

-Dėkui, - pasakiau ir atsisėdau, o su antklode prisidengiau savo krutinę.

Kipras pamatęs tokį mano poelgį nusijuokė, o po to paklausė:

-Kaip jautiesi?

-Gerai, o tu?

-Puikiai, - nedrąsiai šyptelėjo Kipras. – Hm, žinau, kad to klausti nelabai gerai, bet man įdomu.

Aš supratau, ko norėjo paklausti Kipras, todėl nutraukiau jį su savo atsakymų, į dar neužduotą klausymą:

-Man patiko mylėtis su tavim, buvo malonu.

Kipras tiesiog patenkintas nusišypsojo, o tada pasižiūrėjo į laikrodį.