Viskas ko nori Ji

III/IV

„Penktadienis!" suriko mano vidinis balsas kai tik pramerkiau akis ir pasižiūrėjau į stalini laikrodį kuris rodė šeštą valandą ryto. Žinoma, nebuvau per daug gerai išsimiegojusi, jog jausčiausi gerai, nes vakarykštė kelionė buvo varginanti, taip pat po nakties su Kipru, savo viršininku jaučiausi šiek tiek nepatogiai. Man maudė raumenis, o ypač, tuos, esančius apačioje, man tarp kojų. „Tikrai nepatogu..." mintyse atsidusau kai moviausi kelnaites, kurios buvo šiek tiek platesnės ir priminė vyriškus šortukus.

Ryte savo darbus atlikau kaip ir pridera, puodelis karštos kavos ir keli dokumentai su dienotvarke buvo padėti Kiprui ant stalo. Jau buvo po aštuonių, dvidešimt, bet Kipras, taip ir neatvyko. Tada pradėjau nerimauti, jau ketinau skambinti jam į mobilųjį, bet tada suskambo lifto durų skambutis ir aš akimirksniu pakilau nuo savo kedės ir pasitikau Kiprą. Jis buvo nevienas. Kiprą iš paskos sekė jo žmona, su kuria jis jau skiriasi, ji buvo nerami ir eidama jam iš paskos tiesiai jam į nugarą murmėjo kažką panašaus į tai: „Tu taip negali pasielgti su manimi! Tu tikras niekšas!" Žinoma, ponas Stutmundas neklausė savo žmonos, o praeidamas pro mane jis tiesiog šyptelėjo kreiva šypsenėle, norėdamas pasisveikinti su manimi. Jaučiau, kad tarp mūsų tvyro įtampa, kuri buvo ne tiek bloga, kiek romantiška. O tai tikrai pavojinga, juk galiu tapti dar neišsiskyrusio vyro meiluže ar dar baisiau, sekretore, padėjėja per brūkšneli kekšė. Šiais laikais gandai sklinda labai greitai, todėl reikia saugotis akių, o dar protingiau palaikyti tolimesnį atstumą tarp vis dar vedusio savo viršininko. Po gero pusvalandžio Keitė įsiutusi išbėgo iš Kipro kabineto ir praeidama pro mane ji sustojo ir tarė:

-Manau, tu visada to troškai!

-O aš manau, kad tau nereikėjo permiegoti su mano vaikinu, - supykusi atrėžiau.

Nežinau kas tada man buvo, bet Kipras visą tai girdėjo, o aš tai pamačiau tik tada kai viską pasakiau Keitei. O toji man dar norėjo pagrasinti, bet viršininkas sustabdė ją:

-Keite, būk gera ir tiesiog eik, - ramiai bet įsakomu balsu tarė jis, pirštu rodydamas į liftą.

-Turbūt dabar jūs abu būsit labai laimingi, nors manau, kad tai nutiks tikrai negreitai, - paslaptingai tarė Keitė ir dingo už lifto durų.

Pasižiūrėjau į Kiprą, o jis stebėjo mane, bet nieko nesakė, o aš tiesiog paklausiau:

-Ar viskas gerai?

-Taip, - susimąstęs pasakė Kipras, o po to rimtu balsu pasakė, - mano kava jau atšalusi, ar gali parūpint naują puodeli?

-Žinoma, - linktelėjau ir pajudėjau iš vietos, o praeidama pro jį buvau visiškai nerangi ir ne taip padėjusi koją susvyravau ir vos nepergriuvau, bet tada man labai stipriai suskaudo kulkšnį: - Aj!

Kipras sureagavo labai staigiai ir būdamas netoli manęs pribėgo prie manęs ir sučiupo už alkūnės:

-Kas nutiko?

-Sumautas aukštakulnis! – vos nesusikeikiau. – Ne taip padėjau koją, ir dabar... – atsidusau ir supratau, kad verkiu, nes skausmas buvo siaubingai stiprus ir netikėtas.

-Gal pakviesti daktarą? – sunerimęs paklausė jis.

Aš tiesiog papurčiau galvą ir tada pakėliau akis į jį. Kipras pamatęs mano akis iš vis sutriko ir tada pakėlė mane ir nunešė ant mano kėdės ir pasodino:

-Palauk čia, tuoj paskambinsiu greitajai, reikia, kad tave apžiūrėtų.

-Ne, viskas gerai, tiesiog reikia, kad praeitų. Nemanau, kad tai kažkas rimto, - atsidusau ir apsivaliau ašaras.

-Bet tu verki, o tai reiškia, kad tau labai skauda, be to negalime palikti to nežinioje, galbūt tu laba stipriai pasitempei koją?

Nieko nebesakiau ir tiesiog klausiau, kaip Kipras kalbasi su apačioje esančiu personalu ir liepia jiems pakviesti greitąją. Šiek tiek suirzau, nes jaučiausi taip lyg bučiau sena moteriškė, kuria reikia rūpintis. Man buvo skiriamas per didelis dėmesys, todėl pykau. Jutau Kipro akis žiūrinčias į mane, bandančias suprasti ar man viskas gerai, o aš viduje kaitau, o tas kaitinimas kilo aukštyn, jaučiau, kai tai pasirodė ant mano žandų. Jutau, kaip aplink mane pasidarė karšta, iš pradžių įsivaizdavau, kad esu kokioje suomiškoje pirtyje, bet po to supratau, kad esu darbe, o šalia manęs tobulas vyras, kuris buvo toks karštas. Man kilo mintis tai pasakyti savo viršininkui, galbūt net pabučiuoti jį, bet susivaldžiau.