Prabudęs Kraujas

1 skyrius / Šnabždesiai tarp rūmų sienų/

Prieš dvi dienas

Tai jau buvo trečias kartas, kai mane aplankė Arielė. Pirmąjį kartą ji atėjo drauge su Džoeliu, mano blaivus protas plaukiojo tarp miego ir suvokimo, kas darosi aplinkui, todėl ne iš karto supratau, kad kažkas sustojo prie kameros durų. Blausi žibinto šviesa suspindo it saulė, todėl iš karto vėl užsimerkiau, vos ją pamačiusi. Nieko nuostabaus, kai tiek laiko praleidau absoliučioje tamsoje.

Jie kažką kalbėjo, tačiau neįstengiau išgirsti, tiesiog drybsojau ir bandžiau praplėšti akis. Kai jau įžiūrėjau jų siluetus ir toliau nesivarginau nieko sakyti. Manau, jie kreipėsi į mane, tačiau jaučiausi it už storo stiklo sienos, todėl jų balsai išsiliejo į blankų gaudesį. Ko gero jie pavargo laukti kokio nors mano atsako, nes netrukus pajutau nenatūralų skausmą perslenkantį per mano kūną. Sukandusi dantis jį iškenčiau ir lengviau atsidusau, kai liovėsi. Netrukus jis pasikartojo, šįkart susiriečiau ir gailiai sudejavau.

Išgirdau kaip Džoelis patenkintas kažką suniurnėjo, prisimerkusi įžvelgiau ir Arielės šypseną. Žinoma, ji buvo labai patenkinta galinti ant manęs panaudoti savo galias. Visgi, tas skausmas mane išblaivė, protas kaip niekada greitai prašviesėjo, tarsi išnirusi iš rūko labai aiškiai suvokiau, kas su manimi darosi. Tačiau tąkart jie ilgai neužsibuvo, dar truputį pasimėgavę mano patiriamu skausmu, netrukus pasišalino. Nežinia kuriam laikui vėl likau viena. Visgi, po kelių dienų jie vėl pasirodė ir pakartojo savo pasirodymą.

Visą tą laiką iki tol, kol Arielė mane pažadino, plaukiojau savo pakvaišusiose mintyse. Kartais įsivaizduodavau, kad gyvenimas teka sena vaga, kaip vaikštinėju po rūmus, tylomis slenku į virtuvę, kur manęs jau laukia gardus Izos maistas... Slaptos treniruotės su Selija, susitikimai prie skardžio su Dante, o Megan ir toliau krečia kokias nors kvailystes per priverstines šeimos vakarienes... O kur dar išmintingi Flavijaus pamokslai. Įsivaizduodavau epizodą po epizodo, tarsi sukčiau kokį nors filmą, kuriame atlikčiau pagrindinį vaidmenį. Buvo taip lengva vien mintimis sukurti įprastą gyvenimą, koks jis ir turėtų būti.

Bet dabar aš nubudau ne savo lovoje ir manęs nelaukė Izos paruošta maisto lėkštė. Taip pat nebuvo ir Megan su Selija ar Flavijaus... Nebuvo ir Dantės. Jo jau niekada nebebus. Sielvarto skausmas prislėgė mane prie gulto ir kurį laiką negalėjau pajudėti. Susikaupusios ašaros lėtai ėmė ristis skruostais. Viduje troškau pašokti ant kojų ir kokiais nors veiksmais išreikšti tą skausmą ir apmaudą. Norėjau trankyti ir rėkti, klykti iki užkimimo, kol galų gale mane kas nors prisimintų šioje kameroje. Tačiau neleidau savo raudai įsisiautėti, nenorėjau jos užvaldyta vėl netekti proto.

Sielvarto priespauda kartojosi turbūt kelias dienas. Nubudusi visada prisimindavau realybę ir leisdavau sau išsiverkti. Tada palengvėdavo, turbūt išliedavau viską, ką turėdavau ir tada galėdavau įsileisti kitas mintis. Tos mintys gaivino ir teikė vilties.

- Regis šiandien jautiesi kur kas geriau, - pasigirdo aiškus Arielės balsas.

Ji buvo beveik teisi. Prieš kelias valandas prisiverčiau pasinaudoti čia įrengtu dušu, jei tik vieną dušo galvutę ir kelias skyles grindyse nuotekoms buvo galima pavadinti dušu. Čia tebuvo sudžiuvęs muilo gabalas ir beveik sudilęs rankšluostis, kuris labiau priminė grindų skudurą. Visgi, šis pasirinkimas buvo daug geresnis nei toliau skendėti savo prakaito dvoke. Vėsus vanduo vertė krūpčioti, o muilu praskalauti plaukai tapo it šiaudiniai.

Sėdėjau ant gulto kampo ir pirštais šukavau jau pradžiuvusius plaukus. Teko prisimerkti kai pasirodė Arielė su savo prožektoriumi ir nukreipė jo spindulį tiesiai į mane. Likau sėdėti kur sėdėjusi, netrukus ji padėjo žibintą ant žemės ir šviesos spindulys įsikirto į lubas, visa mano kamera tapo blausiai apšviesta. Kai mano akys apsiprato, įsispoksojau į savo tetą. Galbūt ji laukė kol ką nors pasakysiu, kol imsiu maldauti išleisti mane iš čia ar prašysiu pasigailėti? Žinojau, kad ji troško matyti mane visiškai palūžusią, o juk pradžioje tokia ir buvau!, bet dabar nesileisiu į jokius jos žaidimus. Buvau pasiryžusi pati iš čia išsikrapštyti, bet prieš šiuos karalius nesižeminsiu maldaudama ir šliaužiodama po jų kojomis.