Prabudęs Kraujas

14 skyrius /Pabėgimas/

Gulėjau spoksodama į lubas ir sunkiai galėjau suvokti kokią maišatį sukėliau. Ką aš padariau? Tai buvo visiška beprotybė. Bandymas pabėgti, draugų įžeidimas, bučinys su Rėjumi...

- Dieve mano... – atsidusau persibraukdama delnais per veidą.

Nebegalėdama pakęsti savo pačios minčių atsikėliau ir nupėdinau po dušu. Vėsus vanduo šiek tiek atgaivino, tačiau tai tebuvo laikinas pagerėjimas. Negalėjau liautis spoksoti į savo atvaizdą ir suvokti, kaip ta matoma mergina gali būti tokia skirtinga. Iš pažiūros nekaltas veidas galėjo persimainyti ir tapti klastingu, melancholiškos akys supykti ir žvelgti grėsmingai... Kaip aš galėjau būti tas pats žmogus?

Nusibraukiau nuo veido drėgnus, dabar jau beveik juodus, plaukus ir grįžau į miegamąjį. Susisupusį į rankšluostį vaikštinėjau po kambarį, nevalingai kramsnojau lūpą nežinodama kaip viską sutvarkyti. Numaniau, kad čia paprasto atsiprašymo neužteks, viskas nebebus taip, kaip buvo prieš tai. Arbitrium Animus įstatė tarp mūsų pleištą, kurio nesugebėsiu taip lengvai ištraukti. O blogiausia buvo tai, kad aš beveik suvokiau kodėl ji tai padarė. Ir šį žinojimą privalėsiu pasilikti tik sau, nes draugai to tikrai nesuprastų.

Nežinodama ko nusitverti vėl drybsojau ant lovos laukdama, kol kas nors teiksis išleisti mane iš kambario. Žinoma, galėjau spragtelėti pirštais ir išsprogdinti užraktą laukan, bet aš jau ir taip buvau sugriovusi bet kokį pasitikėjimą savimi. Likdama kambaryje tikėjausi parodyti, kad manimi dar galima pasitikėti. Bent šiek tiek.

Ką aš dabar pasakysiu Megan? Kaip į akis pažiūrėsiu Rėjui? Širdis greičiau sutvinksėjo prisiminus netikėtą nutikimą šiame kambaryje. Kaip ji galėjo taip pasielgti? Niekada gyvenime nebūčiau to išdrįsusi, o štai kita mano pusė vos per sekundę to užsigeidusi ėmė ir tai padarė. Ji negalvojo, nesvarstė ką jis pagalvos ir kaip galėtų sureaguoti. Ji buvo savanaudė, tenorėjo prisiminti kito žmogaus artumą todėl susikoncentravo tik į savo jusles. Taip pat žinojau, kad tai ką ji pajuto pranoko visus jos lūkesčius.

Keista, kad tas bučinys taip paveikė ir mane. Žinoma, juk tai mano kūnas prie jo prisispaudė ir mano lūpos jį bučiavo, tačiau mano tikroji esybė buvo už tų ribų. Visgi, aš tai jaučiau ir dabar vėl tai išgyvenau it savo pačios prisiminimą. Tačiau tuo pačiu metu jaučiausi ir taip, tarsi kažkas tikro iš manęs buvo atimta. Jo šiurkšti oda lietėsi prie manosios, karštas kvėpavimas tvilkė lūpas, tvirtos rankos gniaužė ir traukė artyn... tačiau vis tiek tai įvyko kažkam kitam, o aš tebuvau naivus žiūrovas taip pat trokštantis tai išgyventi.

Staigus bilstelėjimas privertė mane pašokti iš lovos, širdis šoktelėjo į gerklę ir vėl nusileido, tarsi būčiau užklupta daranti kažką neleistino. Išgirdau kaip pasisuko užraktas spynoje ir durys prasivėrė. Pamačiusi Eroną tuo pačiu metu truputį nusivyliau ir lengviau atsikvėpiau.

- Labas rytas? – paklausė nedrąsiai įžengdamas vidun.

- Labas... atsiuntė tą, kuriam mažiausiai kliuvo, ką? – liūdnai šyptelėjau.

- Taip... galima ir taip pasakyti, - truktelėjo pečiais.

Akivaizdu, kad Eronas taip pat nesijautė labai gerai, jog buvo pasiųstas mane patikrinti, tačiau jis tikrai buvo geriausias pasirinkimas.

- Ar jie labai pyksta?

- Megan ignoruoja bet kokius klausimus apie tai kas vakar nutiko tarp jūsų, atrodo susiraukusi. O Rėjus... na, jis atrodo kaip visada.

Palinksėjau. Gerai. Tai turbūt buvo gerai. Ar galėjau tikėtis ko nors kitko? Dabar jie žiūrės į mane kreivai vis spėliodami kada būsiu tikroji aš, o kada Arbitrium Animus. Be jokių abejonių tai erzins, tačiau ką aš galėjau padaryti? Neturėjau kokio nors jungiklio, kurio pagalba galėčiau tai kontroliuoti.