Prabudęs Kraujas

33 skyrius /Atsisveikinimas/

Užgrojo nauja daina. Girdėjau dunksinčius žemus dažnius, lėta melodija pasklido ore pripildydama švelnaus skambesio kiekvieną plyšį. Pasigirdęs melancholiškas dainininko balsas maloniai kuteno odą ir vertė pasinerti į jo meilės išgyvenimus. Pajutau keistą norą ištirpti, susilieti su ore plevėsuojančia magija. Nors trumpam. Pamiršti viską ir leistis užliūliuojamai.

Nedrįsau įžengti į salę, todėl likau stoviniuoti prie kolonų prisidengusi švelnia girliandų šviesa ir šešėliais. Pečiu atsirėmiau į arkinį praėjimą, vėjo gūsis lengvai perbėgo nuogu kaklu, o aš tiesiog toliau stebėjau besisukančias dailias poras. Sukuriant romantišką atmosferą buvo prigesintos šviesos ir daugiau uždegta žvakių. Tobula sulėtinta akimirka šiame besisukančiame pasaulyje.

Megan su Eronu buvo sužavėti šios šokių aikštelės, todėl taip pat prisijungė prie besisukančių porų, tad protarpiais juos vis išvysdavau. Sukosi lėtai, beveik susiglaudę kaktomis. Jaučiau tarp jų atsiradusį ryšį, kurio anksčiau nebuvo. Regis Megan tikrai pavyko suvilioti savo vyrą, o jam – pavergti nepalaužiamosios širdį.

Staiga lyg pajutau kažką, todėl kryptelėjau galvą į šoną. Rėjus buvo ką tik užlipęs šoniniais laiptais ir stabtelėjo mane pamatęs. Iš karto prisiminiau mūsų nemalonų apsižodžiavimą, kurį išgyvenome dar taip neseniai. Iš jo plykstelėjusių akių supratau, kad visos buvusios kibirkštys dar neišblėso. Visgi nenorėjau daugiau pyktis, todėl tik nuleidau pečius ir vėl nukreipiau žvilgsnį į besiglaustančias poras, dabar buvo mano ramybės akimirka ir apie nieką kitą nenorėjau galvoti.

Jaučiau kaip Rėjanas priėjo, sustojo visai šalia, jo švarko atlapas brūkštelėjo man per alkūnę, kai ištiesė savo delną ir truputį palinko.

- Pašok su manimi... – tyliai sukuždėjo prie ausies.

Širdis keistai persivertė, nesitikėjau tokio prašymo. Neįstengiau nukreipti akių nuo jo laukiančios rankos, o pulsas vis greitėjo atsimušdamas po visą kūną. Nežinia kas buvo mano galvoje, tik pamačiau kaip po kelių sekundžių delsimo mano liauni pirštai nusileidžia į jo minkštą delną, kur netrukus buvo suspausti. Vaikinas švelniai truktelėjo atitraukdamas nuo sienos ir atsistojo priešais. Nužvelgiau jo švarko atlapą su keista smeige, prasegtus marškinius, tvirtą kaklą... žvilgsniu kilau kol pasiekiau jo akis.

Prietemoje jo akys buvo tokios tamsios, jog vos įžvelgiau jų spalvą, įdėmiai mane stebėjo, kai kita ranka įsitaisė ant nugaros prisitraukdama arčiau. Tarsi pati melodija neleido skubėti, lėtai kilstelėjau kairiąją ranką ir padėjau ant Rėjaus peties, pirštai sudilgčiojo nuo kvailo noro nuslysti aukščiau ir prisiliesti prie to matinės odos lopinėlio. Susivaldžiusi nuleidau akis ir virpulingai atsidusau. Apsipratę su vis dar kūnus virpinančia įtampa, ėmėme siūbuoti pagal skambančią muziką.

Melodija švelniai glostė mano širdį, nepastebėjau kuriuo momentu užsimerkiau ir prisiglaudžiau prie Rėjaus peties, o ranka tvirčiau įsikibau į švarko medžiagą. Buvau per daug paskendusi saldžioje melancholijoje, kad pastebėčiau, kaip Rėjus skruostu prigludo prie mano viršugalvio ir kvėptelėjo saldaus nuo plaukų sklindančio aromato. Tada nugalėtas atsiduso ir taip pat pasidavė šios akimirkos žavesiui.

Atsimerkiau tik tada, kai daina pasibaigė ir prasidėjo kita. Kai šiek tiek atsitraukiau, Rėjus apkabino mane per liemenį ir paragino žengtelėti pirmyn. Lėtu žingsniu prižingsniavome prie suolelio. Vaikinas atsisėdo pirma ir timtelėjęs už rankos pasisodino šalia. Atsirėmiau į jo krūtinę, galvą įtaisiau ant tvirto peties. Sunėriau savo pirštus su Rėjano, jis buvo permetęs ranką man per pečius ir dar labiau prispaudė prie savęs.