Prabudęs Kraujas

17 skyrius /Laukimo stotelė/

Smėlis buvo kaip reikiant įkaitęs, tad klūpant ant jo pradėjo perštėti oda. Nepaisydama to panardinau delnus giliau į birias smiltis ir susikaupusi paleidau vieną energijos impulsą. Jis nutekėjo gilyn į žemę sukeldamas nedideles bangeles, tarsi į vandenį įmetus akmenuką. Nieko nepajutau todėl netrukus paleidau ir antrąjį impulsą.

- Ką tu darai? - paklausė Rėjus įtariai stebėdamas.

- Ieškau...

Dar viena banga. Ir dar viena. Susiraukiau nesuprasdama kodėl nesugebu nieko užčiuopti.

- Ir ką tikiesi čia surasi?

- Taką.

Įsivaizdavau kaip Rėjus užverčia akis negalėdamas tuo patikėti, tai privertė šyptelėti. Deja netrukus tas šypsnys išblėso, nes kažkas buvo ne taip. Mes turbūt buvome per toli.

- Gerai, gali truputį suvirpėti...

Šįkart pasiunčiau kelis kartus stipresnę bangą, pasigirdo nedidelis ūžtelėjimas ar tai dundesys, žemė po mumis tikrai truputį suvirpėjo. Ir šį kartą pajutau kaip banga atsimušė į kliūtį. Patenkinta nusišypsojau ir susikoncentravusi į tą pusę, kurioje buvo justi pasipriešinimas, pasiunčiau dar daugiau energijos norėdama suformuoti ryškesnį vaizdą savo mintyse.

- Radau... tik jis toliau nei galvojau.

Rėjanas taip pat nužvelgė tą pusę į kurią žvelgiau.

- Nieko nematau.

- Jo ir nematyti.

Naujas gorgo pliūpsnis pasipylė mums virš galvų. Nors jų nepertraukiamas klykimas nebuvo nutilęs, tačiau kelioms sekundėms buvau beveik juos pamiršusi. Tupėjau pernelyg arti grotų, todėl vieno paukščio nagai susmigo man į plaštaką. Pervėręs skausmas staiga peraugo į pyktį, todėl nedelsdama įkalinau padarą energijos burbule ir nusviedžiau jį į visą gorgo būrį. Užteko man sugniaužti kumštį ir burbulas susitraukė. Bejėgis gorgo išsitaškė į mažyčius gabalėlius. Kiti padarai išsigandę išsibarstė į šalis ir pakilę aukštai į dangų ėmė sukti ratus.

- Nekenčiu jų... Visada apdrasko, - burbtelėjau.

Viskas įvyko taip greitai, jog Rėjus nespėjo sureaguoti, nes pats bandė nuvaikyti gorgo iš kitos pusės.

- Ar labai blogai? - iš karto susirūpino.

Nužvelgiau pradrėkstą odą, trys iškabintos vagos neatrodė gražiai, kraujas apliejo beveik visą plaštaką, tačiau žaizdos neatrodė gilios. Skausmas buvo aštrus, tačiau pakeliamas, tikrai ne kartą buvo ir blogiau.

- Išgyvensiu, - burbtelėjau. - Tik būtų gerai kuom nors pridengti. Nenorėčiau į žaizdas priberti smėlio, nes bus sudėtinga išvalyti.

Rėjanas paaukojo dalį savo marškinėlių. Tvarstis gavosi tikrai nekoks, nes netrukus kraujas jį pergėrė kiaurai, tačiau bent jau atliko reikiamą paskirtį.

- Būtų pats laikas judėti pirmyn, kol gorgo šiek tiek išsigandę. Netrukus jie vėl įsidrąsins.

Jis pritarė, kad nėra prasmės mums čia lindėti.

- Turėsi sekti man iš paskos, - prabilau. - Turėsime šiek tiek pabėgėti, nes kai gorgo pamatys, jog judame, be jokių abejonių puls mums iš paskos. Pasistengsiu jų neprileisti pernelyg arti, tačiau nežinau kaip tai pavyks, nes vis tiek pagrinde koncentruosiuosi į tai, jog pakliūtume ant tako.