Prabudęs Kraujas

11 skyrius/Gauja/

Rėjus sumaniai uždarė visus automobilio langus išskyrus savąjį. Nenumaniau ko buvo galima tikėtis iš tų žmonių, be to, jų buvo kur kas daugiau nei mūsų. Ar jie galėjo mus apiplėšti? Turbūt be menkiausio vargo. Ir tai turbūt būtų mūsų mažiausi nuostoliai, tačiau vargu ar jie norės mus taip paprastai praleisti važiuoti tolyn. Jei jie rengė šią barikadą, vadinasi jiems kažko reikia ir iš bet kokių prašalaičių tikisi tai gauti.

- Kai sustosime, jie neabejotinai norės visus mus apžiūrėti,- pasakė Rėjus.

Atrodė, kad mums artėjant didėja ir gaujos šurmulys, garsūs šūktelėjimai priminė laukinių gyvūnų klyksmus. Nesupratau kodėl jie kėlė tą triukšmą, tarsi atlikinėtų savotišką ritualą prieš į jų nagus pakliuvusio ėriuko skerdimą. Tačiau mes nebuvom tokie bejėgiai ir tikrai nemaniau, kad leisimės paskerdžiami.

Šurmuliuojantys vaikinai ir merginos nurimo tik tada, kai ant kelio stovėjęs vyriškis kilstelėjo rankas, nežinia ar šiuo judėsiu ragino mus sustoti, ar nurimti savo gentainius. Rėjus sustabdė mašiną, o aš akies krašteliu apžvelgiau prie motociklų stoviniuojančius žmones. Tiek moterų, tiek vyrų šukuosenos buvo neįprastai spalvingos, galvos išskutinėtos vienur paliekant beveik pliką odą, kitur - supintas kaseles ar nutysusias sruogas. Beveik visi jie vilkėjo juodai, tačiau dėmesį patraukdavo ryškesni marškinėliai ir įvairūs pakabukai, kuriais jie buvo nusikabinėję.

Keli motociklai suburzgė ir netrukus pajudėjo iš vietos, apvažiavę nedidelį ratuką sustojo mums už nugarų. Prie mūsų ėmė artėti vyriškis, kuris stovėjo ant kelio. Su kiekvienu žingsniu jis atrodė vis didesnis ir grėsmingesnis. Man visai nepatiko jo patenkinta veido išraiška.

- Ir ką gi mes čia turime... - neskubėdamas nutęsė vyriškis palinkdamas prie lango iš Rėjaus pusės.

Atsainiai pasirėmė ranką padėdamas ant automobilio stogo ir smalsiai ėmė žvalgytis į vidų.

- Kur traukiat?

- Į Perlat, - atsakė Rėjus. - Nežinojau, jog dabar norint įvažiuoti į miestą tenka praeiti apžiūrą, - dar pridūrė.

Vyriškis tyliai nusijuokė ir truktelėjo pečiu tarsi parodydamas, kad šis nieko dėl to negali padaryti.

- Turbūt neprieštarausite, jei paprašysiu jus išlipti.

Jo prašymas nė kiek nepriminė klausimo. Jis taip pat mostelėjo ranka žmonėms, kurie jau stoviniavo prie Erono mašinos. Išlipusi pamačiau, kad jie taip pat buvo išprašyti laukan. Hamletas stovėjo pasišiaušęs ant galinių sėdynių ir ėmė taip garsiai loti, jog net automobilio stiklai drebėjo. Megan buvo liepta nutildyti šunį.

- Tu, - staiga mostelėjo ranka į mane vyrukas, - patrauk gobtuvą.

Buvau tam pasiruošusi, todėl prieš nusiimant skarą spustelėjau kišenėje turėtą mygtuką. Prižingsniavęs vyrukas atidžiai mane nužvelgė, apėjęs ratu kruopščiai nuskenavo. Aš taip pat jį nužvelgiau, neįprastai atrodė išskusti šonai ir ant viršugalvio palikta ilga juodų plaukų kasa. Be to, buvo neįprastai karšta, o jis vilkėjo odinius drabužius.

Regis aš jo nesudominau, nes netrukus apsisukęs toliau nagrinėjo mūsų automobilį. Lengviau atsidususi vėl užsidėjau skarą ir išjungiau savo kaukę. Galbūt daugiau jis nepanorės manęs nagrinėti.

- Iš kur atkeliaujat? - pasigirdo klausimas.

Rėjus lyg niekur nieko stoviniavo susikišęs rankas į kišenes, tarsi būtume sustoję pramankštinti kojų ir netikėtai susitikom pažįstamą.