Vos atvėrusi savo sunkius akių vokus. Pamačiau pilna kraujo, sulūžusia lova ant kurios guliu, kėde laiptus vedantįs į viršų prie kažkokių durų. Bandžiau keltis nepavyksta, antra karta bandau keltis nepavyksta! Arielle susiimk negali čia tūpėti amžinai! Sukaupusi visas jėgas atsistojau, atsirėmiau į lovos kraštą ir po truputi slinkausi prie durų. Priėjusi pamačiau kad durys užrakintos nulipau laiptis žemyn ir apžiūrėjau visas vieteles kaip galėčiau išsilaisvinti. Niekur nieko nėra pasidavusi guliausi atgal į lova ir užsimerkiau.
Viskas bus gerai Arielle
Viskas bus gerai Arielle
Viskas bus gerai Arielle
Taip kartojau sau užsiemusi už kelių. Gal tai tik sapnas taip! Haha kvaila aš! Staiga išgirstu durų trenksmą ir rekimą. -man nesvarbu ką tu galvoji! Nudėk jį! Dabar!- sušukės kažkoks vyras sviedė telefona į sieną ir priėjo prie manęs. Labaiiiii bijojau tad apsimečiau kad dar nepabudau. -žinau kad atsibudai, kelkis arba...- pasakė jis piktai bet aš nepasidaviau. -kelkis arba skaudės!-surekė jis ir aš staiga pašokau su baime. -matai, tu atsikėliai kalė...- trenkė man ir aš kritau ant lovos vėl, akys susiliejo nuo surių ašarų, susiemiau už žando nes jis velniškai degė. -dabar taip, Gabija atneš tau drabužius ir pats bosas su tavim pakalbės- pasakė jis ir išėjo trenkdamas durim. Po kelių minučių užėjo mergina maždaug 15 metų. -prašau, padėk- tyliai susnabždėjau ir pradėjo riedėti ašaros. Įsižiūrėjusi į ja jos burna buvo užsiusta siūlais. Labai išsigandau priėjau prie jos o ji tik išsigandusi metė maišelį ant lovos ir pabėgo. Pažiūrėjusi į maišeli ten buvo labai trumpa aptempa ryškiai raudona suknelė bei ryškus ir raudoni aukštakulniai. Na jau ne! Nesivilksiu šių kekšišku skarmalų! Na bet su maudimuku šalta... achhh pasmerkia jie skradžiai neprivers jie manęs! Atsiguliau ant žemės apsikabinau kelius ir verkiau.
Zayn mane suras.
Zayn mane suras.
Zayn mane suras.
Išgirdusi duris atsidarančias smarkiai užsimerkiau ir verkiau. -ei mažute, turėjai apsirengti, o dabar kentėsi.- pasakė jis ir spyrė man į pilvą. -susipažinkime, aš Senteres, Martynas Senteres.- prisistatė jis ir mane pakėles pastatė ant kojų. -neprisistatysi?- paklausė jis ir pakėlė mano veida paimdamas už smakro. -a...aš........a....- vos prakalbėjau nes labai bijojau ir skaudėjo žandą. -juokauju man nerūpi kas tu!-nusijuokė jis ir pastūmė mane ant grindų. Beviltiškai kritau ir prakalbau. -Zayn tave suras ir nužudys-pasakiusi su savo koja spyriau jam į kojas ir jis krito ant žemės. -kalė! Tuoj pakviesiu Bena!-atsistojas surekė jis ir greit nuskubėjo kažkam skambindamas. Aš greit nušliaužiau už laiptų ir tyliai verkiau ne delto kad bijau o todėl kad supratau kad Zayn mane pamiršo. Išgirdau sunkius žingsnius ir dar labiau verkiau. Užsimerkiau pajutau vaikino rankas ant savęs, skausmas, tamsa. Atsimerkiau ir pamačiau kad guliu ten pat bet skausmas nepakenčiamas pilvo apačioje. Judėt negalėjau nes dūžau į gabalėlius iš skausmo, ir dužau į šukes nes Zayn nepasirodis. Po 2 parų. Atsikėliau vėl su skausmu kaip visus tuos metus kurie ištikro buvo valandos. Jie mane prievartavo be pertraukos vis keistinėdamiesi nes jie te norėjo gauti informacijos apie Zayn. Ačiū dievui jiems pabodo tai daryti todėl guliu čia lovoje su skausmu su tuščiu skrandžiu su kaulais ir oda. Štai aš guliu čia tas 2 suknistas valandas, Zayn mane pamiršo bet aš negaliu pamiršti tų šokoladinių akių, tų rudų plaukų, to griežtumo kurio nejutau, to meilumo to akių kontakto apie kurį jau pamiršau. Buvo nuostabu žinoti kad kažkas tave mylėjo gal mylėjo ir globojo, bei jaudinosi. O dabar jis mane atdidave mažam vaikui, dabar esu žaisliukas, vaikas verks, jei aš suplyšiu, bet tas vaikas kuris atidave kitam, jis gailėsis likusi gyvenima, nes jis nežino ką prarado, nežino ką atidave, nežino ką padarė ką padarė man. Nuriedėjo ašara išdavikė ir jutau kaip kažkas ją nuvalo. Atmerkusi pamatau kad tai Zayn, tai mano riteris ant balto žirgo, kurio taip laukiau... -t...tu gry....gryžai-pasakiau kūkčiodama ir puoliau jam į glėbį. -sakiau kad tavęs niekam neatiduosiu.-pasakė jis apkabino mane apsiviniojau kojomis aplink jo liemenį ir jis nešė mane lauk iš tos pragaro prakeiktos vietos. Smarkiau suspaudžiau Zayn ir mes ilipo į jo automobilį ir Nial vairavo. Aš verkiau labai verkiau ne dėl baimės o todėl kad dar rupiu Zayn. Tai buvo laimės ir meilės ašaros. Jis glostė mano sulysusia nugara o aš verkiau jam ant peties. Po kokių 4 valandų aš nustojau verkti bet vis dar bijojau, mes dar automobilyje. Sustoje degalinėje Nial nuėjo paimti konors užkasti ir užpilti kuro o Zayn mane perkėle į galą ir perengė mane į onsie
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Nes jis žino kad taip bus patogiausia. Jis atlenkė visas galines sedynes ir paguldė mane ir jis atsigulė šalia. Jis apkabino mane ir greit užmigau nes jaučiausi saugi. Zayn pozicija. Palaukiau kol Arielle užmigs ir persėdau į priekį. Ir kaip tik Nial gryžo. -dabar tas Senderes atsiims už mušimą mano pandute.-pasakiau ir mes keliavome atgal namo. Be keliaudami Nial kalbėjosi su manim bet aš galvojau apie ją tik apie ją tik žiūrėjau tik į ją tik ji man reikalynga gyvenime. Gryže Nial nuėjo į vidu o aš atsargiai paemiau ją ir nešiau į vidų. Paguldžiau ją į savo lovą užklojau ir padariau jai maisto ir arbatos. Arielles pozicija. Pramerkusi akių vokus bijojau, nes bijojau kad nepabužčiau ten pat. Atsimerkusi pamačiau padėkla su blynais ir arbata. Atsisėdusi pasiemiau maistą ir suvalgiau be gerdama arbata. Buvo labai skanu, kaip ir pirma diena kai susipažinau su Zayn, jie buvo su bananais ir šokoladu. O arbata vaisinė. Pavalgiusi ir išgėrusi arbatos atsikėliau ir nuėjau į apačia ir nugirdau balsus sklindančius iš svetainės. Priėjusi arčiau pradėjau klausytis. -aš nudėsiu ta brakfordo šlikštyne!-surekė Zayn ir Nial jį vis ramino. -Zayn viskas bus gerai mūsų yra 56 o jų tik 37-ramino jį bet jam tai nesisekė. -man nesvarbu kad ir vienas nudėsiu juos visus! Aš te noriu saugoti savo gyvenima.-pasakė Zayn be verkdamas. -viskas bus gerai drauguži laikykis mes jau ruošiames.- pasakė Nial ir... -aš nepulsiu jo, negalvok kad aš bailys. Atveskite tą šlikštinę man! Aš būsiu su savo kačiuku...-pasakė Zayn ir aš iėjau į svetaine. Čia sedėjo susigraudinės Zayn ir šalia jo Nial. Pamates mane Zayn jis puole ir mane apkabino. Jis verkia, aš girdžiu. Pravirkau ir aš nes man skaudu matyti jį toki juk jis Zayn malik jis nėra toks. Suprates Nial išvažiavo namo o mes taip ir likome apsikabine. -Zayn, myliu tave- -aš taip pat- -bet Zayn...- -taip mažute...- -kažkas už taves...-
