Sedėjau viena ant sofos ir galvojau ką darysiu dabar. Vos per mėnesi ir kelias dienas, mano gyvenimas apsisuko aukštyn kojomis.. Jazz siūlė skambinti policijai dėl jų, bet aš taip negalėčiau.
Turbūt reik susirasti darbą ir suimti save į rankas.
Bet vistiek negalėjau nustoti galvoti apie juos. Jau jų pasiilgau, net ir John!
Jau praėjo kelios dienos, jų turbūt jau nebėra čia...
-Labas Jazz- paaiaveikinau kai ji įėjo pro duris.
-Sveikute, ką šiandien veiksim?- nusišypsojo ir numetusi mašinos raktelius ant stalo atsisėdo šalia manęs.
-Galėtum kaikur mane nuvežti?- Paklausiau ir ji palinksėjo.
Persirengusi į treningines, pilkas kelnias ir paprastą balta maikutę.
-Pasiruošus?- žaidė su raktais ir laukė manęs prie durų.
Užsimovusi baltus kedus ir pagriebusi telefoną išėjau iš namų į Jazz automobilį.
Visą laiką rodžiau jai kur važiuoti ir ji vis verkšleno, nes turėjome važiuoti toliau.
-Dabar suk į kairę.- šyptelėjau ir ji išpūtė akis.
-Tai ką? Dabar mane išprievartausi miške ar kaip?- pasakė ir abi pradėjome juoktis.
Buvo tiek daug posūkių, bet po galvos sutrenkimo nelabai ką ir pamenu. Pravažiavome per milžinišką duobę ir išgirdusios didelį dūžį mašina sustojo.
-Uhm? Kas čia dabar?- pabandė užkurti mašiną kelis kartus.
-Palauk išlipsiu.- atidąrius duris pažiūrėjau po mašina, nieko nebuvo. O dar kai mes ęsame mašinų specialistės, tikrai viską žinosime..
-Na nežinau, žinau tik tiek kad mes čia užstrigome.- šyptelėjau ir Jazz jau skambino savo vaikinui, bet telefonas buvo išjūngtas.
***
Bandemė viską, stūmti, lįsti po mašiną, kažinau! Nieko neišmanom!
Sedėjome mašinoje ant galinių sėdynių, su vienu mažu adijeliuku ir laukėmė kol kažkas mus išgelbės, nors niekas nežino kur mes ęsame, nors ęsame labai toli nuo civilizacijos, net nebandėme eiti. Sedėjome čia kelias valandas ir kalbėjomes.
-Čia viskas per tave Tia!!! Sugadinai mano automobilįį!- sušuko Jazz ir aš nusijuokiau.
-Pažiūrėk į gerą pusę, dabar turime laiko būti dviese, be elektronikos.- sukikenau ir ji pavartė akis.
Jau temo, ir dąrėsi labai baisu. Sedėjome, kalbėjome ir staiga kažkas sušvietė į mūsų langus ir mes pašokusios smarkiau apsikabinome. Mašina sustojo ir kažkas iš jos išlipusi. Aš taip pat išlipau, nes Jazz bijojo. Buvo tamsu, mačiau tik siluetą.
-Tia?!- išgirdau pažįstamą balsą ir supratau kad tai Jake.
-Jake!!!- surėkiau ir pribėgusi prie jo iškart jį pabučiavau.
-Galvojau išvykot iš šalies!- subariau jį ir Jazz išlipo iš mašinos.
-Pasiaiškink.- primerkė akis Jaz ir Jake nesuprątęs žiūrėjo į mane.
-Jazz, čia Jake. Jake čia Jazz, mano gėriausė draugė.- pristąčiau ir Jake atsikosėjo.
-Tai taip Jake, Jake kas?- paklausė ir aš nesupratau ką jis turėjo omenyje.
-Aaa! Uhm čia Jake mano?...- nežinojau ką sakyti nes nežinau kas kes ęsame.
-Vaikinas, ar ne?- paklausė ir aš nusišypsojusi linktelėjau.
-Uhuh?...- pasakė Jazz. -Tai gal padėsi mums?- piktai pasakė ir aš pradėjau juoktis.
-Jūs turbūt pas mus vykot, nes jūs prie pat mūsų namų, bet turėsime eiti, nes jūs užstojote man kelią.- Pasakė Jake ir mes pradėjome eiti tiesiai. Jake su Jazz kalbėjosi apie mane ir Jake zunėrė mūsų pirštus. Išsišiepiau kaip koks vaikas gavęs saldainį.
Ahh matyta vieta. Iškart apie tai pagalvojau kai pamačiau namą su šviečiančiais langais. Įėjome į vidų, visur buvo tyla, keista. Nora sedėjo, tiksliau gulėjo ant sofos ir žiūrėjo serijalą, Jogn turbūt savo kabinetę.
-Kas čia dabar?- susiraukiau ir Nora pašoko ir pamąčiusi mane prilekė ir mane apsikabino.
-Ką tu čia veiki?!- suklykė ir išgirdau atsidąrant durims.
-Radau jas pakeliui.- nusijuokė Jake ir nusiavė batus.
-Aš Nora!- su šypseną apsikabino Jazz ir ji nepriprątusi apsikabino Nora.
-Jazz..- nusišypsojo.
-Žinau, man apie tave labai daug pasak...- ją nutraukė John kuris lipo laiptais.
-Ko čia atvažiavai?- paklausė.
-Labas ir tau.-pavarčiau akis.
-Negali čia būti, išvis negerai kad žinai kur mes ęsame.- piktai pradėjo sakyti.
-Juk ji mūsų neišdavė, kas tau išvis yra?- atšovė Jake ir mes visos trys tesiog stovėjome ir viską stebėjome.
-Gal tu eik į viršų ir sedėk savo kabinete su kekšėmis.- viską sustabdė Jake su paskutiniu sąkinių.
-Neaiškink ma..- bandė kažką pasakyti.
-John!- sušuko Nora ir John tesiog susiraukęs greit nuskuodė į viršų.
-Nesuprantu kas jam yra..- susiraukiau.
-Kai tavęs nebėra čia, jis visados toks.- trūkteltjo pečiais Nora ir Jazz susiraukė.
-Kai tavęs nebėra čia?- visdsr stovėjo susiraukusi Jazz.
-Ji nežino?- paklausė Jake ir aš pasukinėjau galvą turėsama omenyje ne.
-Aš einu padarysiu visiems arbatos, kadangi vėlu, galite miegoti čia, o kai padarysiu arbatą, galėsime apie viską pasikalbėti, bet būtinai palaukit manęs!- greit viską susąkė ir visi trys palinksėję nuėjome į svetainę.
-O tsi jūs turit svečių kambadį ar kaip?- paklausė Jazzy.
-Na kaip ir.- Trūkteltjo pečiais vaikinas ir pati jo nesupratau.
***
Vos atnęšus Norai arbatą pradėjome apie viską kalbėtis.
-Nu tai pasiaiškink Tia.- žiūrėjo į mane Jazz.
-Uh.. Net nežinau kaip čia viską pasakyti...- gurkštelėjau saldžios arbatos.
-Žodžiu John sugalvojo ją pagrobti. Ją paemėme nakti, ji šiaip turėjo būti stirptizo šokėja, bet planai pasikeitė, todėl buvo tesiog su mumis ir tvarkė aplinką n shit. Bet aš ir pats nežinau jokios priežasties kodėl būtent ji.- greit viską susąkė ir trūkteltjo pečiais.
-Jie tave pagrobė, o tu norėjai pas juos grįžti?!- surekė Jazz ir atsistojo.
-Paklausyk pirmą! Taip, žinau, pagrobė, bet man čia buvo gerą, ir linksmą, žinau kad tau buvo sunku ir visą kitą, bet John man neleido tau paskambinti.- pradėjau jai viską aiškinti ir ji truputi nusiramino.
-Na ir kas... Žinai kaip man buvo sunku.. Bent būtum paskambinusi...- atsisėdo.
-Žinau..- nutęsiau ir visi nutilo.
-Tai turbūt eisiu jau miegoti, kas su manimi?- nusijuokė.
-Pala kaip mes miegosim?- ta pati Nora paklausė.
-Mes neturim svečių kambario.- nusijuokė Jake. -Todėl mano mergina miegos su manimi, o Jazz Tios buvusioj lovoj.- trūktelrjo pečiais.
-Šiaip MANO mergina miegos su MANIMI.- Įėjęs John pradėjo aiškinti.
-Juk nenori kad čia būčiau, tad ir nemiegosiu.- pavarčiau akis.
-Aišku kad miegosi, kitaip tikrai išvarysiu ir padarysiu taip kad abi nieko neprisimintumėt.- šypteltjo John ir aš tesiog nieko jam nebesakiau. Kodėl jis buvo toks švelnus ir malonus iš pradžių? O dabar toks kiaule...
***
Nora su Jazz nuėjo miegoti, o aš sekiau Jake ir John, ir nežinojau ką daryti.
-Einam.- paliepė John ir liūdnai suraukiau antakius ir pažiūrėjau į Jake kuris tesiog mus stebėjo.
-Galiu tesiog miegoti ant sofos?...- suzyziau.
-Ne.- griežtai pasakė.
-Išvis! Kas tu man toks esi? Atvažiavau pas Jake ir Nora, nemiegoti su tavimi! Nesu eilinė kekšė!- surėkiau ir jis į mane iš lėto atsisuko.
-Kaip čia pasakiai?- susiraukė ir aš sustingau.
