Išlydėjau Tomą iš namų, ir užsirakinau duris. Tomas buvo mielas ir linksmas vaikinas, jaučiausi maloniai būdama su juo.
Pažiūrėjusi į baltą laikrodį kuris buvo ant sienos nuėjau į virtuvę. Beveik visą dieną nieko nevalgiau. Atidąrius šaldytuvą nieko neradau, reiktu vykti apsipirkti greitu metu.
Pagriebusi telefoną kuris buvo padėtas ant stalo, surinkau picerijos numerį.
Užsisąkiusi savo mėgstamiausę picą, laukiau kol ją atvež.
***
Išgirdusi durų skambutį, greit paėmiau savo piniginę ir nubėgau prie durų jas atrakinti.
-Sveiki, iš jūsų bus 5.78.- nusišypsojo jaunas vaikinukas.
-Prašau, ir ačiū.- dąviusi jam 10 Dolerių paėmiau iš jo picą.
-Gal galite palaukti? Mašinoje turiu gražos.- paklausė ir jau norėjo eiti bet aš jį sustabdžiau.
-Pasilik gražą.- šyptelėjau id jis man padėkojęs išvyko.
Užrakinau duris ir kuo skubiau nubėgau į sabo kambarį nes buvau beproto alkana.
Įsijūngusi kompiuterį pasijūngiau savo serijala kurį paskutinį kart žiūrėjau labai senai. Atsikandau picos ir stebėjau šviečiantį ekraną.
***
Rytas. Atsikėlusi visados nusišypsau, nes pagaliau galiu atsikelti patogioje vietoje, savo lovoje, savo namuose. Atsisėdusi ant lovoa krašto pasirąžiau ir atsižiovajausi nuėjau palysti po dušu.
Ilgai netrukus iš jo išlindau ir išsivaliau dantis. Sugalvojusi eiti į salę apsirengiau aptemptus patogius šortukus ir laisvą maikutę, ją užsidėjau ant sportinio liemenuko. Užsiovusi baltas kojines, ant jų užsidėjau juodus nike kedukus ir įsipylusi į gertuvę gert išėjau iš namų. Sporto salė buvo vos už 10 minučių kelio, todėl nusprendžiau eiti peščiomis. Įsidėjusi ausinukus į ausis įsijūngiau savo PlayList'a ir ėjau sparčiu žingsniu.
Neilgai paėjus išsiėmiau ausinukus nes prie manęs sustojo mašina. Prasuvėrus mašinos langui nusišypsojau pamąčiusi Jazz vaikiną Matt.
-Sveikute! Džiugu kad atsiradai!- nusijuokė. -Gal pavežti?- šyptelėjo, sutikau, norėjau su juo pasikalbėti nes jo taip pat pasiilgau.
-Senai be matėmęs.- nusijuokė ir aš nusišypsojau.
-Tai kaip jautiesi po viso to.- paklausė kai aš padakiau kur važiuoti.
-Na nežinau.., visai gerai ištiesų, visdėlto net nesupratau kodėl jie mane pagrobė, nes jaučiausi labai gerai ten.- pati nežinojau ką jam atsakyti.
-Oh, na aišku. Gal kada reiks susimatyti, šeipsau, visiems 3 kaip ir senais gerai laikais.- pasiūlė ir mes abu lengvai nusijuokemė.
-Tai aišku! Ištiesų labai jūsų abiejų pasiilgau, ir mūsų naktinių pasivažinėjimų, nors ir nekenčiu būti su dviejais įsimylėjaliais!- surikau ir vėl nusijuokemė.
-Žinau, žinau!- iškėlė rankas ir vėl greit sučiupo vairą.
-Na, ačiū kad pavežiai!- Išlipusi iš mašinos padėkojau. -Greit susimatysim, ir pasisveikink su Jazz nuo manęs.!- šyptelėjau ir jam atsisveikinus ėjau salės link. Įėjusi pasisveikinau su Alex kuris visados dirbo registratūroje.
-Senai matytą!- Sušuko jis. Truputi pasišniakučiavę atsisveikinome ir nuėjau į pačią salę.
Tiesiu taikymų nuėjau prie begtakio. Įsidėjusi ausinukes pradėjau nuo ėjimo.
Vis tie patys žmonės, tik keli nauji. Net keista...
***
Išlindusi iš dušo persirengiau į patogią aprangą. Pasiėmusi telefoną parašiau Jazz.
*-Sveikut, gal nori susitikti?-*
*-Labas! Dėja negaliu, turiu būti su močiute;(, Gal ryt?-*
*-Žinoma:), parašyk kada būsi laisva, iki! x-*
*-Čiau! x-*
Visdėlto džiaugiuosi kad ji su močiute, nes jai liko paskutinės dienos, pamenu kai visados vogdavome iš jos kreidutes kurias ji naudodavo siūvimui, o mes pasiimdavome žaisti klases. Nusijuokiau, ak seni geri laikai.
Gulėjau lovoje nes visiškai neturėjau ką veikti, naršiau internete ir dūsaujau.
Pripratau prie gyvenimo su žmonėmis, kad kažkas bus visados su manimi...
Išgirdusi durų skambutį apsidžiaugiau, pagaliau kažkas atėjo!! Išsirioglinusi iš lovos lipau laiptais žemyn ir vos nepaslydau.
Atidąriusi duris pasisveikinau su Jake.
-Na gi pagaliau!- sušukau ir jį apsikabinau.
-Aš irgi tavęs pasiilgau.-pavartė akis ir aš jį pakvietusi į vidų uždariau duris.
-Kavos, arbatos? Kakavos?- šyptelėjau bet jis atsisąkė.
-Aš tik tavęs pasiilgau, nieko nereikia.- nusišypsojo ir atsisėdo ant sofos.
-Aš irgi tavęs pasiilgau, kodėl tiek laiko neatvažiavai?- paklausiau atsisėdusi šalia jo.
-Buvo pilną reikalų! Nora taip pat užsiemusi, todėl negalėjo atvykti, nors ir kaip norėjo.- atsidūso.
-Na aišku.- atsirėmiau į jį.
-Keista, taip tylu, kaip gali čia būti viena.- pašiurpo jis ir aš nusijuokiau.
-Visados taip būdavau, įsijūngdavau muzikos dažniausiai, arba pasikviesdavau draugų.- trūktelėjau pečiais.
-Ne, tau reikia kažko, kas palaikytu kompaniją.- susimąstė.
-Pavyzdžiui?..- susiraukiau nes nesupratau.
-Pavydžiui, augintinio.- šyptelėjo. -Būčiau su tavimi, bet negaliu palikti John.- nuliūdo jis bet tuojau pat nusišypsojo.
-Na nežinau Jake...- numykiau ir jis mane nutildė.
-Šhh! Važiuojam pirkti šuns!- suriko jis ir aš nusišypsojusi linktelėjau. Visados norėjau šuniuko!
***
Įvažiavome į šunų parduotuvę. Buvo pilną mažų, pukuotų šuniukų! Jake taip pat tirpo dėl jų kaip ir aš.
-Tai kurio norėtum?- šyptelėjo ir parodė ranką į visus šuniukus.
-O galiu nei vieną?- paklausiau ir jis sutriko. -Kodėl ne?..- paklausė.
-Nes noriu priglausti vieną, man jų visados būdavo gailą.- trūkteltjau pečiais ir jis trenkė sau per kaktą.
-Tai žinoma! Galėjau ir anksčiau apie tai susiprotėti.- Atsidūso ir mes išėjome iš parduotuvės. Kad ir kokie jie visi mieli buvo, bet aš geriau išgelbėčiau šuniukus.
-Na va, atvykome.- Užgesinęs automobilį ištarė Jake.
Greit nuėję į vidų pasisveikinome su prižiūrėtoja. Ji mums aprodė visus tobulus šuniukus. Norėčiau pasiimti juos visus namo! Bet gaila negaliu pasiimti 30 šunų...
-Taigi Tia, rinkis.- nusišypsojo Jake ir aš suverkšlenau.
-Padėėėk...
-Na gerai, kiek šunų nori?- paklausė manęs ir aš pirštais parodžiau dešimt.
-Baiik!- sukikeno. -Gal tik tris, arba du? arba vieną?...- nežymiai sumerkė akis ir aš nusišypsojau.
-Gerai, tebūnie trys.- tai pasąkiusi pradėjau rinktis. Pagrinde šunys buvo suaugę, bet manęs tai netrigdė.
-Manau turėtum imti šį.- suspindėjo Jake akys kai parodė man juodą, agresyviai atrodantį didelį šunį.
-Tai Berta, ji atrodo agresyvi, bet yra miekumo įaikūnijimas, nenuskriaustu nė musytės.- nusišypsojo prižiūrėtoją.
-Na gerai, liko dar du.- šyptelėjau ir jie du apaidžiaugė.
Rinkomės ilgai, nes norėjau visiškai visų.
-Jeigu galimą pasiūlyčiau Bobi, jis čia jau kelias savaitęs, niekas jo neima, gręsia.. Na nenoriu to sakyti..- Pasiūlė moteriškė ir aš tvirtai palinksėjau, nes ir norėjau jį paimti.
-Liko tik vienas.- susimąsčiau ir mano akį partaukė didelis baltas, trumpakailis šuva. Jis turėjo trumpas ausytes, ir mielas mėlynas akis.
-Soli, mėgsta valgyti viską.- nusijuokė ir mes su Jake apsisprendemė.
***
Sumokėję už šunis išėjome su jais.
-Nspagalvojau apie savo mašiną...- suverkšleno Jake.
-Aš tau sumokėsiu už valymą ir šunis grįžus gerai?- šyptelėjau ir jis susiraukė.
-Nebenusišnekėk, tai tavo dovana nuo manęs.- Įsodino Bertą į bagažinę.
-Kokia proga?- paklausiau ir jis paemė Soli pavadėlį iš mano rankų ir taip pat ją įsodino į bagažinę.
-Šiaip sau, ir manau kad Bobis nebetilps čia, na tilptu, bet nenoriu kad jie visi būtu susispaudę, plius jį čia sutryps.- pasakė jis ir laukė mano atsakymo.
-Nieko tokio, palaikysiu jį ant kelių.- šyptelėjau ir nuėjau į priekį atsisėsti su Bobiu.
Jake įsėdo į automobilį ir jį užkūrė.
-Bent kažkatras prišiks ar primyš man į mašiną, tai žinokit.- pagrasino jiems ir aš nusijuokiau.
Nežinau ar darau gerą dalyką, ar galėsiu jais pasirūpinti, ar jie bendraus vienas su kitu, bet visdėlto turiu didelį kiemą ir namą, visiems užteks vietos. Paglosčiusi Bobi nusišypsojau.
