jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

93. (3.)

- Taigi, - nutraukia nejaukią tylą Madison Dysn išvažiavus. - Tu alkana?

- A? - atsibundu. - Taip, - prunkšteliu.

Aš išmokau jį užblokuoti savo mintyse kai to reikia. Jei to nemokėčiau, nebūčiau pabaigusi mokslų Švedijoj ir bent kiek panaši į žmogų.

- O mes turim kažko? - susiraukia Sahar.

Jaxon atsidūsta ir persilenkes per Madison atidaro šaldytuvą.

- Turim jogurtų ir šokoladukų, - burbteli jis.

Kilsteliu antakius.

- Paimsiu šokoladukus, - vypteliu.

Išlukštenu Twix'ą ir tuo momentu Sahar kreivai nusišypso.

- O kaip Švedijoj su vaikinais?

- Sahar! - Madison į ją piktai debteli.

Šaunu, klausimas tiesiai į paširdžius.

- Buvo toks vienas, bet mums neišėjo, nes... - užverčiu akis ir pradedu barbenti nagais į stalviršį. - Žinot.

- Oh, - atsidūsta Madison ir Jaxon staiga išeina.

Turėjau vaikiną Švedijoj, bet jam net simpatijos nejutau. Galvojau viskas pasikeis bėgant laikui, bet po dviejų savaičių neiškentus jį mečiau. Turbūt labiausiai dėl to, nes jaučiausi vis dar neištikima Dysn, nors jis mane pats paliko.

- Kažkada tai baigsis, - Sahar šypteli.
Mhm. Trys metai o jis vis dar mano galvoje.

•Dysn•

- Stok, - burbteliu nustumdamas atsitiktinę merginą nuo savęs ir atsisėdęs ant lovos krašto perbraukiu sau per plaukus.

- Kas tau vėl darosi? - piktai surėkia ji atmesdama savo ilgus juodus plaukus atgal.

- Vėl? - susiraukiu atsisukdamas į ją. Įsižiūriu į merginos raudona kambaro šviesa apšviestą veidą ir pavartau akis. Prisimenu ją.

- Tu jau antrą kartą iš eilės mane atstumi! Viskas būna gerai kol tau kažkas nepašviečia! Ar viskas dėl to, kad tavo pasileidusi ex parskrido?

- Brangioji, - piktai suprunkščiu nuo žemės pakeldamas savo marškinėlius ir juos apsivelku. - Pirmiausia, kad negirdėčiau blogų žodžių apie savo buvusią merginą. Visų antra, ieškok problemos savyje, - pavartau akis atsistodamas ir nueinu prie durų.

Ji dar kažką rėkė apie Kelsey, bet nebesiklausiau. Prisimerkiu išeidamas į normaliai apšviestą patalpą, mano akys buvo pripratusios prie ryškiai raudono apšvietimo. Išeinu į lauką ir giliai įkvėpiu atsiremdamas į sieną.

Ta mintis, kad Kelsey dabar namie man neleidžia ramiai būti vienoj vietoj.

Aš nežinojau, kaip turėjau elgtis ją pamatęs. Tik jai apsiverkus žinojau, kad turiu bent kartą būti šalia jos.

Kai ją pamačiau visi trys metai sugrįžo atgal. Supratau kad visos mano pastangos pamiršti ją buvo bevertės. Ji pasikeitė. Užaugo, bent jos kūnas tai tikrai.

Kelias minutes spoksau į jos adresatą telefone. Galėčiau jai paskambint. Bet ką aš jai sakysiu? "Žinau kad mečiau tave prieš tris metus bet aš tave vis dar myliu"? Ji net neįsivaizduoja kokie sunkūs man buvo tie metai.

Įmetu telefoną atgal į kišenę. Laikas viską išspręs pats.

•Kelsey•

- Mes galime pažiūrėti filmus, - pasiūlau atsisėsdama šalia Jaxon.

Dabar buvo apie vidurnaktį. Sahar išbėgo į eilinį vakarėlį, Madison miega, Dysn bala žino kur. Likom gyvi su Jaxon. Aplamai tapom su juo labai artimi, jis labiausiai manim rūpinosi ir dažniausiai lankė.

Kartais prisimenu tą akimirką kai Isak įtikinėjo mane, kad jis mane įsižiūrėjęs.

Akimis seku kaip Jaxon jungia filmą.

Ar aš galėčiau būti su juo? Negalėčiau vien dėl to, kad jis Dysn geriausias draugas. Ir nemanau, kad greitai pamiršiu Dysn galutinai. Turiu omeny taip, kad galėčiau judėti į priekį be jokių abejonių.

Tėtis: kaip skrydis? Viskas gerai?
Aš: viskas puiku, visi manęs pasiilgę.
Tėtis: o kaip tas bastardas?

Pavartau akis. Jau ko mano tėtis nemėgsta, tai Dysn. Ir nors dėl išsiskyrimo kalta aš, jis vistiek kaltina Kyle. Manau jei nebūtų reikėję vežioti mane pas daktarus dėl galimos depresijos ir išleisti tiek daug pinigų antidepresantams, jis taip kreivai į ji ir nežiūrėtų.

Aš: jis vis dar gyvena čia
Tėtis: gal nupirkti tau butą atskirą?
Aš: tėti :DDD

- O kaip tau su muzika? - paklausiu išjungdama telefoną ir atsisuku į Jaxon.
___________
"The bravest thing you could ever do is let someone hurt you and still talk beautiful about them" - Nhala (Morgan) DeLoera