jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

97. (7.)

Čia tas pokalbis kurio taip bijojau.

- Klausau, - lengvai susiraukiu padėdama savo telefoną ant stalo ir susikaupiu ties juo.

- Geriau prisėsk, - sumurma jis mostelėdamas į kėdę.

Pakratau galvą.

- Kalbėk.

- Nežinau kaip pradėt, - jis perbėga ranka sau per plaukus ir pasižiūri į mane.

- Tiesiog sakyk.

Aš bijojau tų žodžių. Tikrai bijojau. Ir jis dar nežino kaip juos pasakyti.

- Viskas prasidėjo senai, - Jaxon šiek tiek užverčia akis į lubas, tada susikiša rankas į kišenes. - Nuo pat tavo atvažiavimo man patikai, o prieš tau išvažiuojant į Švediją supratau, kad myliu tave. Ir per tuos tris metus niekas nepasikeitė, tu man vis dar patinki ir-

- Pala, - nutraukiu jį. - tu manęs nemyli. Aš tragiška asmenybė, negaliu tau patikti.

- Bet taip jau nutiko, - pavarto jis akis.

- Jaxon, tu manęs nemyli, tai tik simpa-

- Kelsey! - suurgia jis. - Keturi sušikti metai, ir tu manai kad aš vis dar tik simpatizuoju tau?

- Gerai, - giliai įkvepiu ir suneriu rankas ant krūtinės. Nežinojau ką pasakyti, net neįsivaizdavau. Mintyse repetavau šitą sceną šimtus kartų ir ji atėjo labai nelaiku. - Ko dabar iš manęs tikiesi?

- Nieko. Tu myli Kyle, visi žino, kad mano šansai nuliniai. Tik nebegalėjau to laikyti.

- Ir jautiesi geriau?

- Ne.

Sukandu vidinę savo žando pusę ir nudelbiu akis žemyn.

- Dabar jaučiuosi blogai, - atsidūstu. - Negaliu tau atsakyti visiškai tuo pačiu, žinai? Gal kažkada, bet ne dabar. Esi mano geriausias draugas, nors ir neturėčiau to sakyti dabar.

- Tiesiog pamiršk, - jis pakrato galvą ir apeina aplink virtuvės stalą.

- Ir tu dabar pyksi ant manęs? - pavartau akis.

- Ne, - burbteli jis net nepažiūrėdamas į mane.
Nuostabu.

- Tai kas dabar tau pasidarė?

- Klausyk, aš ką tik pasakiau, kad myliu tave, kaip turėčiau jaustis? - jis piktai į mane pasižiūri. - Negaliu iš karto pradėti elgtis lyg niekur nieko.

- Na, tada nereikėjo to sakyti, - piktai suneriu rankas ant krūtinės.

- Nepyk, nemanau, kad tas bent kiek paveiks tavo krušimasį su Kyle.

Išpūčiu akis ir kelis kartus sulapsiu blakstienomis. Jis to nepasakė.

- Prie ko čia dabar tai?! - surėkiu praradusi kantrybę. - Žinai, rimtai, tau reikėjo tiesiog sušiktai patylėti. Sakai, kad nenori susipykti su manimi, bet su tokiom replikom tu tai tik ir darai.

- Viskas, tiesiog dink, - atkerta jis nusisukdamas.

Pakratau galvą ir užlipu laiptais viršun. Krentu veidu į lovą ir po kelių sekundžių pasiemu telefoną.

Kodėl Jaxon irgi negali man patikti? Tada viskas būtų žymiai lengviau. Nueinu į galeriją ir peržiūriu kelias mūsų nuotraukas. Nieko. Bet netyčia įsijungus vienai, kur matėsi Dysn veidas nervingai sukandu apatinę lūpą. Toks jausmas, kad niekada nepabėgsiu nuo jo.

Staiga mano galvoj šmesteli viena mintis ir nesusilaikau nesusijuokus. Greitai nusivelku megztinį ir įsijungiu kamerą. Padarau nuotrauką, kad iš veido matytusi tik lūpos, ir priglaudžiu petį sau prie skruosto. Tramdydama šypseną pasitaisau liemenėles šleikutę ir apsivelku megztinį.

Nusiunčiu nuotrauką Dysn, ir užsidengusi burną delnu pradedu prunkšti.

Dysn: KELSEY KAS PER VELNIAVA
Kelsey: ŠŪDAS
Kelsey: ne tas numeris
Kelsey: atsiprašau
Dysn: KĄ TURI OMENY SAKYDAMA, KAD NE TAS NUMERIS?

Besijuokdama atsigulu ir dar geras penkiolika minučių klausiausi, kaip mano telefonas skamba nuo jo žinučių.