jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

95. (5.)

- Atsiprašau, - sumurmu ir dirsteliu į jį. Jis buvo taip arti manęs, žiūrėjo tiesiai man į akis.
Galėjau jausti jo kvėpavimą.

Pakeliu akis į jį, jis vis dar spoksojo.

- Man reikia... - pradedu mikčiot, bet nepabaigiu, nes jo žvilgsnis nuslysta ant mano lūpų.

- Ko tau reikia? - paklausia jis neatitraukdamas žvilgsnio. Nieko neatsakau.

- Vandens? - sarkastiškai kilsteliu antakius ir jis nusišypso.

- Tik?

- Absoliučiai.

- Tu tuom tikra?

Jo žvilgsnis varė iš proto.

- Visai ne, - net nepajuntu, kaip prunkšteliu.

Po tų žodžių nežinau kuris pirmas puolė, bet taip smarkiai trenkiaus į virtuvės stalą, kad nukrito keli virtuvės įrankiai.

Aš norėjau klykti iš visų plaučių. Jo lūpos, mano lūpos, tai kažkas tobulo. Kažkas išsiilgto ir taip ilgai laukto.

- Ne, palauk, - pradedu gaudyt orą atsitraukusi ir įsiremiu ranka jam į petį.

- Kelsey, abu to norim, - taria jis taip pat giliai kvepuodamas.

- Tada gal galima patogesnę vietą nei stalas? - kilsteliu antakį.

Ar aš rimtai tai pasakiau? Šūdas, aš rytoj gailėsiuos, kad taip lengvai jam pasidaviau.

Bet aš norėjau to, man reikėjo to.

Ir štai, kaip senais gerais laikais jis neatsitraukdamas nei sekundei įstumia mus į savo kambarį ir su koja užtrenkia duris. Jis bučiavo mane taip, lyg būčiau oras, o jis dustų. Akimirkai atsitraukiu ir garsiai įkvėpdama nuvelku jo megztini, jis padaro tą patį su mano (savo) palaidine. Jo pirštų galiukai brūkšteli per mano nuogą liemens odą ir per mano visą kūną nueina susijaudinimo pilni šiurpuliukai.

Aš galėjau jausti tą meilę ir begalinį ilgesį per jo bučinius ir prisilietimus. Mes buvom taip pasiilgę vienas kito ir viską darėm taip grubiai, kad net nepajutau kaip netyčia su nagu įdreskiau jam į skruostą.

Viskas kaip pačioj pražioj. Tiksliau, taip kaip turėjo būti visada.

Jo kūnas juda ant mano kūno, jo oda juda ant mano odos.

- Šūdas, Kelsey, - suaimanuoja jis aukštesniu balsu ir vėl įsisiurbia man į lūpas. Smarkiai įveliu pirštus jam į plaukus ir timpteliu. Suaimanuoju jam į lūpas ir trukčiojančiai įkvepiu.

Negalėjom būti per garsūs, nebuvom vieni.

Aš norėjau jam išrėkti kaip jo pasiilgau, kaip jį myliu ir kaip man buvo sunku. Kaip pasiilgau jo prisilietimų ir lūpų. Tuo pačiu norėjau pasakyti kaip jo nekenčiu, ir, kaip blogai tai kas dabar vyksta. Kaip nekenčiu savęs, kad pasidaviau savo norams.

- Kyle, - aikteliu ir jo judesiai pasidaro dar aštresni. Apsiviju kojomis jo liemenį, jis gana skaudžiai sukanda mano kaklo odą.

Abu gaunam savo vienu metu. Apsiviju rankomis jo kaklą, ir užsimerkusi gaudau orą.

Kas ką tik nutiko.

Kodėl tai nutiko.

Tai buvo nuostabu.

Jis švelniai savo lūpomis perbraukia per mano lūpas prieš švelniai mane pabučiuodamas. Nubraukiu jam nuo akių užkritusius plaukus.

Nežinau kas bus rytoj, neįsivaizduoju. Tai buvo žmogus prie kurio būdavau savimi ir rodydavau visas savo puses, o dabar kuo daugiau galvojau apie ateitį tuo labiau gėda man darosi.

Jis atsigula šalia manęs, abu spoksom į lubas. Net nepjutau kaip užmigau.

Tai buvo kvailas poelgis. Tikrai kvailas.

Bet ir vėl, tai buvo jis ir aš.
__________
yay they fucked