jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

98. (8.)

Skaičiau knygą gulėdama svetainėje ant sofos, kai trinktelėjo namų duris. Kilsteliu akis ir pamatau Dysn. Jis pažvelgia į mane, nusiauna batus, nusivelka švarką. Tada prieina prie manęs nenutraukdamas akių kontakto ir atsiremia rankomis į sofos atlošą.

- Kam turėjai nusiųsti tą nuotrauką?

Šūdas.

- Ir tau labas, - pavartau akis užversdama knygą.

- Labas. Kam siuntei tą nuotrauką, savo vaikinui?

- Neturiu vaikino, - kreivai į jį pasižiūriu ir panašu, kad jo nuotaika pagerėjo.

- Tai dabar siuntinėji tokias nuotraukams nepažįstamiems? - jis kilsteli antakį.

- Ką tu svaigsti, - susiraukiu. - Jeigu netyčia nusiunčiau tau, nereiškia, kad turi pulti aiškintis kam buvo skirta ta nuotrauka.

Jis šypteli man kaip mažam vaikui ir reikšmingai pasižiūri į mane.

- Tu nesumaišei numerių, tiesa? Nes jei norėjai mane paerzinti, tau puikiai pavyko.

- Šūdas, tu per daug gerai mane pažįsti, - užverčiu akis ir jis nusijuokia. - Bet nesureikšminam to, - pakratau galvą.

- Aha, - jo sarkazmas buvo per daug akivaizdus.

Bandžiau skaityti toliau, bet jo žvilgsnis mane trigdė. Man tai patiko, bet tuo pačiu jaučiausi ir nemaloniai. Galiausiai nutrenkiu knygą į šalį ir piktai į jį pasižiūriu.

- Tu dar ilgai į mane taip spoksosi? - paklausiu pakeltu balso tonu.

Jis besišypsodamas šiek tiek nuleidžia galvą, tada ir vėl pasižiūri man į akis.

- O ką nori, kad daryčiau?

- Man pačiai paprašyt, ar pats susiprasi? - prunkšteliu.

Jis nusivelka savo palaidinę ir staiga peršokęs per sofą atsiduria virš manęs. Nutrenkiu knygą ant žemės ir padedu rankas ant jo nuogų pečių, kol jo lūpos judėjo ant manųjų. Dysn staiga apverčia mus ir nuvelka man palaidinę. Jo rankos palenda man po šortais ir sugniaužia mano sėdmenis, tyliai suaimanuoju jam į lūpas. Staiga jis vėl atsiranda virš manęs, jo lūpos grubiais bučiniais leidosi žemyn mano pilvu ir jis nutraukia mano šortus kartu su kelnaitėm. Tada sustoja man tarp kojų ir pasižiūri į mane. Jo karštas kvėpavimas ir žvilgsnis vertė visu mano kūnų lakstyti šiurpuliukus. Dysn lūpomis priliečia mano vidinę šlaunų, tada papilvę.

- Neerzink manęs, asile, - stengiausi, kad mano balsas skambėtų piktai, bet jis per daug drebėjo, kad būtų įtikinamas.

- Tu mane erzinai su ta nuotrauka, - jis nusišypso kreiva šypsena ir aš pavartau akis. Koks jis erzinantis.

- Kyle, maldauju! - suverkšlenu ir jis užčiaupia mane įsisiurbdamas man į lūpas. Galiausiai pajuntu jį ir aikteliu.

Nebuvo jokio noro tai sustabdyti, galėjau jaust, kad viskas nesijaučia taip priešingai kaip aną kartą. Taip turi būti. Nors nusprendėm, kad geriau likti draugais, trauka tarp mūsų stipresnė ir neužteko net tų trijų metų, kad ji bent kiek susilpnėtų.

Mano vardas išsprūsta iš jo lūpų ir aš akimirkai pasijaučiu lyg ir vėl viskas būtų gerai.

Lyg ir vėl egzistuotumėm tik mudu.

Jo rankos ir lūpos lakstė per visą mano kūną kurdamos tą magiją. Jis norėjo, kad pasijausčiau gerai, bet stengtis net nereikėjo. Paskutinėmis akimirkokis jis leidžia man atsidurti viršuj ir valdyti padetį. Nagais perrėžiu per jo krūtinę gaudydama savo viršūnę. Paskutinę akimirka jis suneria mūsų pirštus ir aš garsiai suaimanuodama stipriai suspaudžiu jo rankas.

- Tavo plaukai atrodo tragiškai, - lepteli jis kai pabaigiau rengtis.

- Tavo irgi nuostabūs, - suprunkščiu nužvelgdama jo susitaršiusius plaukus.

Kelis kartus perbraukiu sau per plaukus pirštais, bet vos tik man atsisėdus ant sofos jis ir vėl juos suvelia.

- Kyle! - surėkiu rankomis užsidengdama savo galvą ir jis garsiai nusijuokia.

Myliu jį, bet santykių aiškinimasis viską sugadintų.
_________
jie abu tokie hoes yra aš ngl