jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

109. (19.)

po savaitės

Tai buvo labai keista ir sunku.

Aš žinojau, kad jie miega kartu, bet nedraugauja, visi tai žinojo. Negalėjau sulaukti, kada jie išvažiuos. Tiksliau, kada išvažiuos Vanessa.

- Ji viską žino apie mane, - juokėsi jis kiekvieną kartą.

Žinoma, kad ji žino. Aš jai tuos tris metus Švedijoj be perstojo pasakojau apie tave. Kiauras paras, be jokio sustojimo tavo vardas buvo mano burnoj.

•••

Jaxon ranka buvo ant mano nuogos šlaunies, lūpos judėjo kartu su manosiomis. Delnus buvau įrėmus jam į krūtinę, jis pradeda lenktis į priekį taip nuversdamas mane į lovą ant nugaros ir atsidurdamas virš manęs. Nuvelku jo palaidinę ir jo rankos užlenda man už šortų suimdamos mane sėdmenis. Nusišypsau ir rankomis apsiviju jo kaklą.

•Dysn•

Kelsey aimanos per sieną mušėsi į mano kambarį, nepadėjo net ausinės.

Ji išvarys mane iš proto, aš pavargau stengtis elgtis taip, lyg ji man visiškai nerūpėtų. Atsistoju nuo lovos ir pradedu vaikščiot po kambarį susiemęs sau už galvos. Kietai sučiaupiu lūpas ir sustoju.

Jeigu ji specialiai padirbinėja tuos garsus, kad mane supykdit?

Žvilgteliu į miegančią mano lovoj Vanessa ir dar garsiau atsidūstu.

Aš visiškai iššvaistytas ir apsivertęs savo gyvenimą aukštyn kojom.

•Kelsey•

Stovėjau apsikabinus Isak jau kokias dešimt minučių. Iš vienos pusės džiaugiausi, kad jie išvažiuoja, nes nebematysiu Vanessa'os besitrinančios aplink Dysn, iš kitos pusės pasiilgsiu Isak su Eilsa. Bet visas tas bendravimas su Vanessa buvo laiko švaistymas, nemaniau, kad ji taip pasielgs.

- Atvažiuokit dar kada, - nusijuokiu apsikabindama Eilsa. Tada sugrįžtu prie Jaxon, jis apsikabina mane per pečius.

- Dabar bus keista namie, ten šalta, - juokėsi Eilse.

Tada jie tryse užsivedė temą, bet viskas ką aš mačiau, tai prie mašinos besibučiuojančius Vanessa su Dysn. Staiga jis pakelia akis į mane ir būtent tą akimirką maniau, kad pirmą kartą po tiek savaičių apsiverksiu.

- Sakyčiau neapsimoka, nes... - Jaxon nespėja pabaigt sakinio, nes sugriebiu jo veidą delnais ir įsisiurbiu jam į lūpas. Jis šiek tiek susiraukia, bet nepasimeta. Jaxon padeda savo ranką man ant nugaros įlinkio, ten laiko ją visą likusį pokalbį.

Atsisuku į Dysn, jis vis dar žiūri. Nežymiai išsišauna kairysis skruostikaulis, jis nusuka akis.

Sukandu vidinę savo žando pusę ir nudelbiu akis žemyn.

Emocija.

Pamojuoju nuvažiuojančiai mašinai.

- Einu į klubą, - pareiškia Sahar ir pirma įbėga į namus.

- Nesveika, - prunkšteliu ir nuseku paskui ją į vidų.

- O ką mes veiksim? - paklausia Jaxon eidamas paskui mane.

- Nežinau, - sustoju ir staiga atsisuku į jį. - Tu sugalvosi pats, bet aš turbūt važiuoju prižiūrėti Sahar.

Kitaip tariant nuvažiuosiu su dviračiu į kokią atokią vietą užmiesty ir sedėsiu bliaudama dėl savo nevykusiai susiklosčiusio ir painaus gyvenimo.

Nesulaukus jo atsakymo nueinu iki garažo ir išsivarau į lauką dviratį.

Kaip senai važinėjau su juo.

- Kelsey, sakei eini su Sahar! - rikteli Jaxon išeidamas į lauką.

- Apsigalvojau, - atsakau ir išvažiuoju pro adarus vartus.

Minu pedalus priešinga kelio puse nei buvo miestas. Vėjas lyg pjovė mano vis labiau šlampančius skruostus, iš paskutiniųjų valdžiausi nepraradus savitvardos. Galiausiai privažiuoju skardį, prie krašto buvo aptrintas suoliukas, čia ir sustoju. Nutrenkiu dviratį ant žemės, pati už jo užkliūnu ir vos nenusiverčiu ant žemės. Garsiai sukukčioju ir pradedu vaikščioti pirmyn atgal laikydama galvą savo rankose.

Viskas taip sudėtinga. Dys, Jaxon, viskas.
Noriu tiesiog išsitrinti atmintį.