jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

100. (10.)

- Prašau, paskubėk, - suzyziu stovėdama prie vonios durų.

- Ramiai moterie, ramiai, - burbteli Dysn valydamasis dantis.

Jis vienintelis šiandien galėjo mane nuvežti iki studijos, gana džiaugiausi tuom. Man patinka būti su juo. Nes per ilgai neturėjau jo šalia.

- Aš pavėluosiu! - surėkiu pasižiūrėdama į laikrodį telefono ekrane. Turiu ten atsirasti per penkioliką minučių. Šūdas.

- Kiek laiko turim? - paklausia jis išsiskalavęs dantis ir atsisuka į mane.

- Penkioliką minučių, - sumurmu pasižiūrėdama į jį.

Dysn pakilnoja antakius ir aš silpnai trenkiu sau per veidą. Bet dėl kitokios priežasties - mano skruostai pradėjo rausti.

- Kyle, mes draugai, tik draugai, - burbteliu lėtai atidengdama veidą.

- Mums įmanoma būti draugais po visko ką turėjom? - jis kilsteli antakį atsiremdamas į durų staktą.

Aš net nenoriu būti draugais. Noriu visko kaip anksčiau, man nieko nereiškia mūsų skirybos ir paskutinis konfliktas. Esu naivi ir akla, pulčiau atgal pas jį vos jam paprašius. Nes sprendžiant problemas kurios susijusios su juom, mano smegenis aptemusios.

- Kyle, - pradedu kalbėti, bet jis mane nutraukia.

- Shhh, - nusijuokia Dysn priglausdamas savo pirštą man prie lūpų. - Tada aš būsiu tavo geriausias draugas kuris reguliariai sukels tau orgazmus.

Šūdas.

Jo akys nusileidžia link mano ryškiai raudona spalva padažytų lūpų. Jis šiek tiek prasižioja nykščiu perbraukdamas per mano apatinę lūpą ir aš virpančiai įkvepiu. Jis perkelia savo ranką man ant žandikaulio ir jo veidas šiek tiek priartėja prie manojo.

Negerai taip.

- Aš veluoju, - primenu sugadindama visą akimirką, bet jis nepajudėjo.

- Tik sekundę, - sumurma jis ir sujungia mūsų lūpas.

Galvojau iš jaudulio sprogsiu. Tai buvo kitoks nei mūsų ankstesni bučiniai, jis buvo lėtas ir pilnas susimaišiusių jausmų.

Tai buvo lyg priminimas, kaip aš jį mylėjau ir vis dar myliu, priminimas, kaip sunku mums būti atskirai vienas nuo kito.

Priminimas, kad mes vis dar priklausomi.

- Tu sugadinai visą mano makiažą, - tariu vis dar užsimerkus kai jis atsitraukė.

Dysn tik nusijuokia ir pasiemęs servetėlę pradeda valytis mano raudonus lūpų dažus sau nuo veido. Pagriebiu iš jo rankų servetėlę ir pasilenkiu labiau prie veidrodžio. Puiku, o aš taip stengiausi. Servetėlės kampu perbraukiu per lūpų kamputį. Susiraukiu veidrodyje pamačiusi kaip Dysn nužiūrinėja mane iš nugaros.

- Aš nesuprantu, tu pratimus darei, ar savaime čia? - paklausia jis.

Susiraukus atsisuku į jį ir piktai pasižiūriu į jį.

- Susipakuok savo akis ir eik, - atsakau ir vėl nusisuku į veidrodį.

Staiga pajuntu jo ranką ir pašoku.

- Kyle! - surėkiu ir jis pradeda garsiai juoktis.
Galiausiai susitvarkau makiažą ir mes išvažiuojam.

Draugai nesielgia šitaip.

•••

Dysn mašina sustoja prie studijos ir aš garsiai atsidūstu.

- Ar tie asilai vis dar dirba ten? - paklausia jis gana ramiu balsu.

- Nesielk lyg būtum mano vaikinas, - piktai atkertu pradarydama dureles ir išlipu lauk. Jis giliai įkvepia ir kelis kartus perbraukia ranka sau per plaukus. Prieš jam kažką pasakius užtrenkiu duris ir sukandusi vidinę žando pusę įeinu į pastatą.

Tai aš noriu elgtis su juo taip pat atmestinai kaip elgiuosi pastaruoju metu, tai aš noriu vėl viską paversti sudėgtinga situacija. Jis pats per daug sudėtingas. Galėjo tiesiog su manim neišsiskirti ir viskas būtų daug paprasčiau.

Pasisveikinu su keliais pažįstamais veidais, kol pagaliau prieinu studijos duris. Nepasibeldusi į einu vidun ir pamojuoju dviom rankom tiem trims niekaip nesubrendantiems idiotams.