jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

118. (28.)

- Man taip nusibodo visa šita didelė drama, - burbteliu krisdama į lovą šalia Sahar.

- Man ir, - kilsteli ji antakius ir palinksi galvą. - Kas vakar tiksliai ten buvo?

- Jis pasiūlė, kad ir vėl būčiau jo mergina. O aš nesutikau, - trukteliu pečiais.

Sahar susiraukusi pasižiūri į mane.

- Laukei to tiek laiko ir atsisakei?

- Gailėjausi tik naktį. Dabar nebe. Ir tada jaučiausi daranti teisingai, - sumurmu ir atsisėdu. - Man geriau be jo. Ir visi žino, kad viskas ilgai netruktų.

- Bet tu jį myli?

- Labai, - burbteliu.

Staiga kažkas pabeldžia ir tarpdury pasirodo Madison galva.

- Am, mes nusprendėm, kad senai visi vakarieniavom, tai gal prisijungsit prie lazanijos valgymo? - nusišypso ji.

- Jo, žinoma, - linkteliu ir iššoku iš lovos.

- Kaip aš noriu valgyt, - išpūčia akis Sahar.

Puiki proga bus visiems pasakyti.

Nusileidžiu laiptais į apačią. Tie valgymai visiems kartu buvo smagūs tada, kai dar draugavau su Dysn. Tada dar būdavo jauku. O dabar įtampa beveik visur. Ypač tarp manęs, Dysn ir Jaxon. Niekada nemaniau, kad viskas čia bus taip sudėtinga.

Jie užsivedė kalbą apie mokyklinius laikus, o aš tiesiog tyliai šakute badžiau maistą.

- Aš gana pasiilgstu visko, - taria Madison. - Ten būdavo smagu.

- Man mokykla patikdavo tik dėl merginų, - Dysn pavarto akis. - Bet baigiau ją senai ir grįžti tikrai nenoriu.

Tiksliai, jam jau dvidešimt ketveri.

- Tarkim prisiminus mano matematikos mokytoją.. O Dieve, ar prisimenat kai klube Kelsey kabino chemijos mokytoją to nežinodama?

Ta prakeikta diena kai prasidėjo nesąmonės su Dysn.

- Taip! - nusijuokia Madison. - Paskui jis kreivai į mus žiūrėjo visą pirmą trimestrą.

- Aš pas jį turėjau chemiją, - taria Jaxon. - Visada maniau, kad jis jaunatviškas, nes be perstojo komentuodavo klubus vidury pamokos. Kai kurie dalykai tiesiog nesikeičia.

- Aš niekada nemaniau, kad tokie mokytojai iš vis egzistuoja, - prunkšteli Sahar. - Bet atsikrausčius į Kaliforniją viskas pasikeitė.

- Aš dar prisimenu pirma dieną šituose namuose, - nusišypso Kyle. - Pradžiai buvom tik mes su Jaxon ir Lauren. Tada Sahar atsiuntė jos tėvai iš kart po kolonijos, tada Madison. Patį pirmą vakarą padegėm virtuvę.

Pala, Lauren gyveno čia.

Jie toliau kalbėjosi ir juokėsi, aš nebeišlaikiau.

- Aš išsikraustau, - tariu gana per garsiai, visi nutyla ir atsuka į mane savo šokiruotus veidus.

Labiausiai perbalo Dysn.

- K-kaip tai išsikraustai? - sumikčioja jis.

- Ką?! - suspiegia Sahar, paskui ją pradeda spiegti Madison trenkdama šakutę į lėkštę, Jaxon tylėjo.

- Kur?! - surėkia Madison.

- Tiksliai dar nežinau, bet čia vietoj, - trukteliu pečiais. - Tėtis man tuoj parūpins butą. Viskas gerai, aš niekur nedingstu, tik nebemiegosiu čia.

- Bet kodėl? - suzyzia Sahar padėdama galvą ant stalo. - Kaip mes be tavęs?

- Darau tai dėl savęs, - atsidūstu. - Man sunku čia būti.

Dysn garsiai atsistoja ir įmetęs lėkštę į kriauklę išeina. Jis puikiai suprato apie ką aš.

- Gerbiu tavo sprendimą, - trukteli pečiais Jaxon ir aš jam nuoširdžiai nusišypsau.

- Mes tavęs pasiilgsim, - liūdnai taria Madison mane apsikabindama, tą patį padaro ir Sahar.

- Aš neišsikraustau į kitą šalį, nagi, - pavartau akis ir nusijuokiu. - Tik gyvensiu už kelių kilometrų, gal ir arčiau.

- Puiku, kai kažkas susipyks bus puiki vieta pabėgt, - sukrizena Sahar.

- Jeigu rimtai, gerbiu tavo sprendimą. Džiugu, kad savo noru judi į priekį. - Madison nusišypso ir atsistoja. - O dabar einu gražiai pakalbėti su Kyle.

Silpnai nusišypsau jai nuėjus.

Ji bent sugeba su juo kalbėtis.