jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

119. (29.)

•Dysn•

- Ji negali taip paprastai paimt ir išsikraustyt! - rikteliu Madison uždarius mano kambario duris.

- Gali, tai jos sprendimas.

- Bet-

- Dysn, tau irgi reikia pradėti judėti į priekį. Ji daro tai, kad jai būtų geriau. Aš nebežinau ką patart, jums tiesiog... Neišeina, - ji giliai atsidūsta nejaukiais judesiais perbraukdama sau per ranką.

- Nes ji ožiuojas!

- Nes ji pavargo, Dys. Ji pavargo.

Aš niekaip nesuprantu, nuo ko ji pavargo. Tai aš pavargau tvardyti save ir stengtis kai jai tas visiškai nerūpi. Aš turiu skūstis pavargimu, o ne ji.

Mano telefonas pradeda klykauti ant stalo, tingiai į jį pasižiūriu.

Mama.

Po minutės įkiraus skambėjimo paiemu telefoną ir atsiliepiu.

- Labas, - burbteliu.

- Ar tu vėl be nuotaikos? Tikrai nenori nueiti pas gyditoją dėl antidepresantų išrašymo?

Pavartau akis. Ji tiesiog įsikalusi į galvą, kad man reikia pagalbos, vien dėl to, kad nestrakalioju žvygaudamas kaip kiti jos vaikai.

Pavyzdžiui, mano sesuo. Devyn daug šypsosi ir vadovauja. Kartais nekenčiu jos.

- Ne, mama, viskas puiku. Ko reikia?

- Kodėl tu iš karto su manimi toks bjaurus? Ko reikia, ko reikia, - piktai suprunkščia ji. - Aš išleidau savo romaną!

- O, - trumpai tariu nustebusiu balso tonu po minutės tylos.

Mano mama rašė romaną kažkur dešimt metų, tada keturis metus jį skaitė ir dar du leido. Net nežinau jo pavadinimo ar apie ką jis, jei atvirai.

- Ta proga bus vakarėlis, kuklus, žinoma. Norėjau pakviesti tave, tavo sugyventinius ir tą tavo merginą kurios pas mane taip ir neatsivežei.

Tiesiai į paširdžius.

- Mam, Kelsey ir aš išsiskyrėm, - pavartau akis ir Madison sumurma kažką panašaus į "auč".

- Tikrai? Kada?

- Prieš daugiau nei tris metus. Aš tau tą kelis kartus sakiau, tai dar vienas įrodymas, kad tu manęs nesiklausai.

- Tai štai kodėl tu toks visada pik-

- Mama! - užrėkiu ir Madison krupteli. - Sakyk kur tas tavo sušiktas vakarėlis ir leisk man toliau gyvent!

- Kalbą, Kyle, kaip kalbi! - atrėkia ji atgal.

Mama ir seserys turbūt vieninteliai žmonės kurių visiškai neveikia mano pakeltas balsas.

- Summer's restoranas, poryt, septinta valanda, - tai pasakiusi ji staiga pradeda juoktis.

- Kas juokingo? - susiraukiu.

- Nieko, - ji toliau krizena. - Pabandžiau įsivaizduoti tave su kostiumu ant treningų.

- Ha ha, - pavartau akis. - Iki.

- Aš rimtai, apsirenk oficialiai!

- Iki! - pakartoju garsiau ir numetu ragelį. Perbraukiu ranka sau per plaukus atsidūsdamas ir Madison staiga paleidžai gerklę.

- Porryt vakarėlis! - suklykia ji.

- Koks? - staiga suklusta Sahar.

Kaip visad.

- Dys mama pagaliau išleido romaną!

Žvilgteliu akimirkai į Kelsey veidą. Atrodo ji net neišgirdo, suprato tik tada, kai Sahar pradėjo ją kratyt. Kels akimirkai nusišypso ir vėl rimtu veidu pradeda spoksoti prieš save.
Tai ne pabaiga. Ji ilgai neištvers.

•Kelsey•

- Rytoj mes keliaujam apsipirkt, - pareiškia Sahar pakildama nuo stalo.

- Turi bent pinigų? - kilsteli antakius Madison ir aš prunkšteliu.

- Taip, vakar gavau algą ir tėvas pervedė, - mirkteli ji.

Jaučiausi susinervinusi. Dysn mama. Kiek ji žino apie mane, ar žino, kodėl išsiskyrėm? Ji turbūt manęs nekenčia ir pakvietė iš mandagumo. Dysn pasakodamas tikrai viską suvertė tik ant manęs.

Jo mamą turėjau sutikti visiškai kitaip. Būdama jo mergina, o ne buvusi fuck buddy.

Kol Sahar ginčyjosi garsiai pati su savim kuri spalva jai labiau tiktų, aš galvojau.

Galvojau, kur po velniais aš įsivėliau.