jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

99. (9.)

Mes pažiūrėjome kelis filmus, visiškai nesikalbėjom. Jo ranka vis glostė mano šlaunį, man tas patiko. Vos tik pasigirdo rakinamų durų garsas, Dysn pašoko nuo sofos ir staiga nuėjo į virtuvę. Dar kartą susiglostau savo plaukus ir atsisuku į įgriuvusius Sahar su Jaxon. Tada paskui juos įeina surūgusi Madison ir užtrenkia duris.

- Kaip klubas? - paklausiu prunkštelėdama ir Madison pavarto akis.

- Eilinį kartą likau už auklę, - burbteli ji.

- Tau nereikia mūsų prižiūrėti, mes suaugę! - surėkia Sahar atsiremdama į sieną.

- Sahar, tu prieš savaitę buvau pasiklydusi prekybos centre!

- Aš pasiklydau, nes norėjau!

Prunkšteliu ir pakračiusi galvą atsiverčiu knygą.

Įdomiau buvo skaityti Dysn kūną nei šitą dramą.

- O kaip jūs čia? - atsargiai paklausia Madison Dysn išėjus iš virtuvės.

- Ramiai, - trukteli jis pečiais ir aš linkteliu galvą. Labai ramiai.

- Gerai, - ji palengvėjusiai nusišypso ir staiga vėl pradeda riaumot. - SAHAR FUCKING LUNA IR JAXON FUCKING ROSE, NEŠAT SAVO SUBINĘ Į LOVAS!

- Aš su juo negulsiu į vieną lovą, - pasigirsta Sahar bambėjimas prieš užsitrenkiant durims.

- Bent kiek pasilinksminai? - paklausia Dysn atsisėsdamas ant sofos, kažkur metras nuo manęs.

- Ne, - pavarto akis Madison. Ji tikrai atrodo pavargusi. - Norėjau nakvoti namie, jie nelabai, nes lakė litrais.

- Ooo Kyle, nieko neprimena? - nutęsiu kilstelėdama antakius.

- Aš pasikeičiau, - jis pavarto akis ir Madison kietai sučiaupia lūpas.

- Tai daugiau jokių gerimo problemų? - apmestinai nustebusiai žiobteliu.

Jis kreivai nusišypsojęs palinksi galvą ir Madison nusijuokia. Jis dabar turi kitokių problemų.

Arba aš turiu.

- Labai smagu, kad jūs nesipykstat, - lepteli Madison Dysn kažkur išėjus.

Pavartau akis.

- Kolkas.

- Jūs turėtumėt...

- Madison, - piktai ją nutraukiu.

- Gerai, - ji atsidūsta ir padeda galvą man ant peties. - Tiesiog visi jūsų pasiilgo.

- Aš irgi mūsų pasiilgau, - sumurmu, gana per garsiai.

•Dysn•

- Aš irgi mūsų pasiilgau, - sumurma Kelsey ir aš staiga pakeliu galvą nuo telefono. Madison pradeda kažką jai šnabždėti į ausį, ji garsiai nusijuokia ir akimirkai dirsteli į mane.

Nejučia nusišypau ir nudelbiu akis žemyn. Jai galutinai nusisukus, vėl pakeliu akis į ją.

Dar tik dvi dienos kaip ji grįžus, o mes permiegojom jau du kartus ir elgiamės lyg niekur nieko. Ji turi kažkokią magiją kuri man sukelia priklausomybę nuo jos.

Galvoj pradeda kurtis žodžiai ir skambėti gitaros melodija. Lengvai susiraukiu ir išeinu iš virtuvės į svetainę kur kalbėjosi Kelsey su Madison, paiemu iš kampo gitarą ir atsisėdu su ja ant kelių.

- Idėjos, - sukrykščia Madison įsijungdama telefone diktafoną, Kelsey atrodė sutrikusi.

Taip, brangioji, ir vėl turiu idėją dainai vien žiūrėdamas į tave.

- Galvoju kažką tokio kaip, - padedu pirštus ant gitaros ir pradedu lėtai groti. - So you can blame me, then imma blame you, so what to blame? What to blame now? - akimirkai nutylu. - and we both still stuck in our heads...

- Einu miegot, - Kelsey staiga atsistoja ir nudrožia link laiptų.

- Labanakt! - surėkia Madison ir tada atsisuka į mane. - Man patiko! - nusišypso ji.

Akimis nuseku laiptais lipančią Kelsey. Ji akimirkai sustoja, pagauna mano žvilgsnį ir nusivaipo.

Šypteliu.

Mes tikrai vis dar esam viens kito galvose.