jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

125. (35.)

Mes lėtai judėjome šokių aikštelėje kartu su muzika. Jo rankos ant mano liemens, o mano kaba jam ant kaklo. Nekantraudama laukiau kol jo rankos pradės slysti žemyn, bet tai taip ir nenutiko.

- Kaip butas? - staiga paklausia jis.

- Puikus, - nusišypsau.

- Nebus liūdna vienai?

- Tikrai ne.

Ir vėl tyla. Jis turi kažką daryti. Privalo. Aš visiškai be kontrolės šalia jo.

- Ta suknelė tau labai tinka, - vypteli Dysn.

Tikiuosi jis pavers šitą pokalbį seksualiniu.

- Ačiū, - nusišypsau ir jis prisitraukia mane arčiau savęs.

Tai vyksta.

- Tik man ji atrodo labai varžanti judesius, - jo lūpos judėjo prie pat mano ausies ir tas privertė visu mano kūnu lakstyti šiurpuliukus.

Aš žinojau, ką jis daro ir ko jis sieka. Jis tyliai šnabždėjo dalykus kuriuos jis man padarytų jei būtumėm vieni, trukčiojančiai įkvepiu.
Vakarėlis nebuvo labai įdomus, turbūt niekas nepastebėtų jei mes dingtumėm, tiesia?

•Madison•

- Ką jis jai šnabžda? - sušnypščiu pasilenkdama link Sahar.

- O kaip tu galvoji? - prunkšteli ji taip pat žiūrėdama į juos.

Staiga Dysn ir Kelsey pradeda eiti link išėjimo.

- Ar turėtumėm juos sustabdyti? - kilsteliu antakį.

- Ne, - trukteli pečiais Sahar ir užverčia taurę. - Juk kojas pravers, o ne širdį.

Atsidūstu ir nužvelgiu apkrautą stalą.

•Dysn•

Galėjau jausti kaip ji virpa nuo kiekvieno mano prisilietimo. Pagaliau ir vėl valdžiau jos norus; kvėpavimą; balsą.

Mes ir vėl mylėjom vienas kitą taip kaip sugebėjom geriausiai - lovoj. Mes bandėm kitaip, bet nepavyko per daug kartų. Bet turi pavykti.

Rytoj aš su ja pasikalbėsiu, rytoj viską sutvarkysiu. Rytoj ji pagaliau atleis man ir viskas bus kaip senais laikais, kaip turėjo būti.
Pirmą kartą po tiek savaičių ir vėl ramiai miegojau. Ji gulėjo ant manęs, jos galva ant mano krūtinės. Girdėjau jos kvėpavimą, ji vis dar mane ramina.

Ji vis dar daro man keistus dalykus.

•Kelsey•

Užmigus buvau tik kokiai valandai, man per daug patiko klausytis jo ramaus kvėpavimo ir širdies plakimo. Pasižiūriu pro langą, jau švito.

Man reikia iš čia dingti kol jis neatsikėlė ir aš nepakeičiau nuomonės dėl savo naujo gyvenimo etapo, kuriame Dysn vietos nėra.

Atsargiai pakeliu galvą ir išlipu iš lovos. Krupteliu kai Dysn apsiverčia ant kito šono.
Lengviau atsikvėpiu supratusi, kad jis vis dar miega.

Greitai apsirengiu vakarykščius rūbus ir išėjusi į lauką išsikviečiu taksi. Duodu vairuotojui lapelį su adresu ir atrėmiu kaktą į šaltą stiklą.

Pabandau įsivaizduoti kaip jis jausis atsikėlęs. Turbūt siaubingai. Nors grįžau namo, man šita vieta nesijautė kaip namai. Aplamai, mano namai buvo ne vieta, o žmogus, ir man reikia kaip nors išsikraustyti.

Mūsų meilė buvo kaip iš televizoriaus ekrano - žudanti ir tiesiog neįmanoma.

•Madison•

- Yra kas namie?! - suklykia Sahar man uždarius duris.

Žemyn laiptais nubilda aiškiai susinervinęs Dysn. Jis akimirkai nueina į virtuvę, tada pradaro vonios duris.

- Kažką pametei? - susiraukiu nusiaudama batus.

- Ji sušiktai išėjo! - surėkia jis apgraibom išsitraukdamas telefoną.

Tada keikėsi, kad numeris užblokuotas.

- Taip turėjo būti, Kyle! - atsidūstu. - Ji juda į priekį, tu irgi turėtum.

- Gerai, aš pasiruošus agresijos priepuoliui, - burbteli Sahar užsidengdama ausis delnais.

- Einu pasiimt šluotos, - sumurmu nueidama į virtuvę.

•Kelsey•

Savaitė bėgo labai lėtai, jaučiausi siaubingai. Negaliu nustoti galvoti apie jį, bet nesugebu pajudėti iš vietos. Tai sunkiau negu maniau, ir nuolatiniai susitikimai su Madison ir Sahar visiškai nepadėjo.

Ricci eilinį kartą paduoda man kavą, silpnai nusišypsau.

Ir jam nusišypsojus atgal, supratau, kad būti laimingai nebus taip sunku kaip galvojau.

~ pabaiga. 🌸
-------
SVARBU:
trečias sezonas - "05:30".