jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

120. (30.)

- Quav, labai prašau, - suzyziu į telefono ragelį. - Niekas negali mūsų nuvežti daugiau.

- Kodėl būtent aš? Yra dar Brad ir Luke!

- Aš tuoj su juo pakalbėsiu, - subamba Sahar, bet aš ją nustumiu šalin.

- Mums reikia suknelių, prašau!

Jis garsiai atsidūsta.

- Gerai, po penkiolikos minučių.

- YAS! - surėkiu numesdama ragelį ir pašoku nuo lovos.

- Kažkas šiandien geros nuotaikos, - nusišypso Madison ir aš žiūrėdama į ją pakilnoju antakius.

- Aš tiesiog puikiai išsimiegojau, - nusijuokiu.

Staiga nuskamba durų skambutis, tą pačią akimirką pradeda skambėti mano telefonas.

- Ar čia tas tavo draugas su keistu vardu? - paklausia Madison staiga atsistodama.

- Ne, jis sakė už penkiolikos minučių, - susiraukiu atsiliepdama. - Alio? - atsiliepiu ir pradedu lipti laiptais žemyn link durų.

- Henrick turi tau greitai atvežti buto raktus, - pasigirsta tėčio balsas.

- Jau? - apsidžiaugiu. - Jis turbūt dabar ir skambina į duris.

- Sakiau, kad ilgai netruksiu. Iki.

- Iki, ačiū!

Padedu ragelį ir atrakinu duris. Už jų stovėjo gana jaunas vaikinas, prisimenu, kad esu mačiusi jį ir seniau.

- Labas, - nužvelgiu jį.

- Calemine prašymu jūsų buto raktai, - sunurma jis oficialiu balso tonu ir paduoda man juodą dežutę. - Adresą irgi rasi joje.

- Oh, ačiū. Geros dienos, - nusišypsau paimdama dėžutę ir jam linktelėjus uždarau duris.

- Kas ten buvo? - atsisuku ir pamatau ant laiptų stovinčią Sahar.

- Atvežė mano buto raktus.

- Rimtai? Noriu pamatyt jį! - surėkia staiga atsiradusi Madison ir nubilda laiptais žemyn.

- Gal kai apsipirksim ten užvažiuosim? Tuo pačiu nusivešim daiktus, - pasiūlau.

- Nori jau šiandien išsikraustyt? - patempia apatinę lūpą Sahar ir aš lėtai linkteliu.

- Šiąnakt norėčiau miegoti jau ten.

Po tų mano žodžių, kažkas pabeldžia į duris. Ir vėl pradarau jas, pamatau Quav.

- Pagaliau! - surėkia gana per garsiai Sahar ir išlėkia pirma pro duris.

- Dar vienas prašymas, - tariu jau atsisėdusi į mašiną ir Quav garsiai atsidūsta. - Kai apsipirksim, galėsi palaukti kol susipakuosiu ir nuvežti mus su visais daiktais iki buto, o tada atgal? Nes aš neįsivaizduoju kur jis yra, - nekaltai nusišypsau ir sulapsiu blakstienom.

- Kelsey, aš užimtas ir dirbantis žmogu-

- Quav, prašauuuu, - suzyziu.

- Gerai jau gerai, - subamba jis. - Kur jus paleisti?

- Turi merginą? - staiga paklausia Sahar ir mes su Madison prunkštelim.

- Aaaa, - jis keistai pasižiūri į ją, tada ir vėl į kelią. - Turiu.

- Tikrai? Kodėl man nesakei? - staiga surėkiu susiraukus.

- Nes tu neklausei!

- Bet vistiek!

- Nu kodėl, - burbteli Sahar sunerdama rankas ant krūtinės.

- Sahar, tu vis dar turi paskambint tam vaikinui iš klubo, su kuriuo susipažinai prieš mums sudaužant Kyle mašiną, - primenu.

- Aaa, tiksliai, - numykia ji.

- Kur jus paleist? - pakartoja klausimą Quav.

- NORIU GUCCI! - suklykia Madison.

- Tu turi per daug Gucci ir beveik nebeturi pinigų! - surėkiu primindama jai žiaurią realybę.

- Sustok čia, - staiga paprašo Sahar ir Quav sustabdo mašiną. - Šitoj parduotuvėj nesenai pirkau nerealią suknelę. Ir prisimenu dar kelias.

Išlipam iš mašinos ir įeinam pro dideles stiklines duris į parduotuvę.

- Jaučiuos kaip vestuvinių suknelių salone, - burbteliu apžveldama prabangią aplinką. Daug žmonių nebuvo, bet viskas tiesiog žibėjo, ypač ant lubų pakabinti liustrai.

- Jeigu nebūtum sugalvojus mokintis Švedijoj, dabar ir eitumėm į vestuvių saloną, - lepteli Sahar ir nueina prie žibančios juodos suknelės.

Nusijuokiu iki galo nesupratusi ką ji pasakė. Tik po kelių minučių iki galo supratau.

- Ne, pala, - susiraukiu. - Sahar, tai nejuokinga!

- Atsiprašau! - atrėkia ji atgal.